Statistika rodo, kad darbuotojai, turintys dirbtinio intelekto (DI) įgūdžius, gali uždirbti iki 56 proc. daugiau lyginant su specialistais be šių kompetencijų. Technologijų apžvalgininkas ir turinio kūrėjas Lukas Keraitis pastebi, kad programavime jau dabar matoma tendencija – vienas patyręs specialistas su DI įgūdžiais gali būti vertinamas labiau nei būrys jaunesniųjų šios pozicijos darbuotojų.
Asociatyvi „Pexels“ nuotrauka
„Anksčiau klausimas, kad šis įrankis pakeis darbuotojus, atrodė abstraktus, bet dabar, ypač išpopuliarėjus agentiniams kodo generavimo įrankiams, jis tampa labai realus. Dėl to šiandien darbo rinkoje vertingiausiais specialistais tampa tie, kurie moka spręsti problemas, nebijo imtis neaiškių užduočių, eksperimentuoti su DI ir daryti tai, ko dar niekas nedarė“, – teigia L. Keraitis.
Geras laikas būti drąsiems
Dirbtiniam intelektui vis labiau įsitvirtinant darbo rinkoje, specialistams svarbu kryptingai ugdyti kelias esmines kompetencijas. Pasak L. Keraičio, pirmiausia reikia gilinti savo srities įgūdžius ir tapti ekspertu, nes tik jis gali suprasti, kada DI siūlo gerą sprendimą, o kada jo pateikta informacija yra neteisinga.
„Toliau reikėtų kryptingai auginti DI ir kitų skaitmeninių įrankių naudojimo įgūdžius, didinančius produktyvumą ir galiausiai nepamiršti bendrųjų kompetencijų – derybų, susitarimų, organizavimo, empatijos, gebėjimo dirbti su žmonėmis. Kuo daugiau darbų perima kompiuteris, tuo brangesnė tampa žmogiškoji darbo dalis“, – sako technologijų apžvalgininkas.
Viena dažniausių klaidų naudojant naujus įrankius – baimė eksperimentuoti, spaudyti, bandyti funkcijas, nors dažniausiai rizika yra minimali. L. Keraitis pabrėžia, kad šiandien geras laikas būti drąsiam ir greitai besikeičiančiam, o būti lėtam, saugiam ir vengiančiam pokyčių – nedėkinga pozicija tiek žmogui, tiek verslui.
„Atsargiau reikia žiūrėti į naujausius agentinius įrankius, kurie gali atlikti veiksmus įrenginyje, pasiekti sistemas ar paskyras. Bet naudojant „ChatGPT“ ar panašius įrankius, verta bandyti drąsiau ir mokytis per praktiką“, – pasakoja jis.
Kita dažna klaida, kurią daro dirbtinio intelekto vartotojai – prasta skaitmeninė higiena: netvarkingai rašomi klausimai, nestruktūruoti sakiniai be skyrybos, viskas metama į vieną pokalbį vietoj to, kad būtų kuriami atskiri pokalbiai skirtingoms temoms.
„Tvarkingas, aiškus rašymas ir struktūra tiesiogiai pagerina rezultatą. Geriausiai DI veikia tada, kai turi daug konteksto, detalių ir duomenis, su kuriais galima dirbti“, – priduria technologijų apžvalgininkas ir turinio kūrėjas.
Pagalba ruošiantis darbo pokalbiui
Augant dirbtinio intelekto svarbai, keičiasi ir studijų procesai. Remiantis statistika, net 92 proc. studentų nurodo, kad šiais įrankiais naudojasi mokydamiesi – ieško informacijos, struktūruoja mintis ar pasiruošia atsiskaitymams. Taip pat DI įrankiai gali padėti pasiruošti ir darbo pokalbiui.
„Šis įrankis gali užduoti kritinius klausimus, kurių galima tikėtis interviu metu, patikrinti žinias ir padėti sustiprinti argumentus. Be to, gali padėti paruošti stipresnį gyvenimo aprašymą (CV), tačiau kai kuriose srityse CV kaip formatas jau po truputį tampa atgyvena“, – kalba L. Keraitis.
Tiems, kurie nori praktiškai išbandyti DI įrankius studijų procese, apie juos daugiau L. Keraitis papasakos kovo 15 d. paskaitoje„Dirbtinis intelektas sau: kas naudinga dabar ir kaip tai padės karjerai?“. Joje bus aptariama, kaip šias technologijas galima panaudoti planuojant karjerą– tai ypač naudinga būsimiems magistrantūros studentams, pasirinkusiems Kauno technologijos universiteto (KTU) išankstinį priėmimą. Be to, iki balandžio 30 d. pasirinkus išankstinį priėmimą papildomai galima gauti 0,3 prie konkursinio balo ir 1000 Eur dalinei studijų kainai kompensuoti.
„Žmonės dažnai ieško stebuklingų mygtukų, kurie viską padarys už juos. Manau, kad su DI teks galvoti net daugiau, bet daugiau pavyks ir nuveikti. Didžiausia šių įrankių vertė yra ta, kad jie padeda geriau mąstyti ir intelektualiai pasistiebti“, – įsitikinęs L. Keraitis.
Paieška archyve
