„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiuoja, kad net 76 proc. Lietuvoje veikiančių verslų yra įsidiegę išmaniuosius elektros energijos skaitiklius. Kaip pastebi ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė, tokių prietaisų suteikiamų duomenų stebėjimas ir analizavimas įmonėms gali suteikti visapusišką naudą – ne tik padėti sumažinti elektros išlaidas, produkto savikainą, gamybinių prastovų laiką, bet ir tapti tvaresnėmis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvos įmonėse ESO įdiegė jau daugiau nei 133 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, o naujosios kartos skaitiklių duomenų analizės naudą įmonėms geriausia atskleidžia realūs ją panaudojančių verslų pavyzdžiai. Vienas tokių – VMG įmonių grupė. Kaip teigia jos vyr. energetikas Andrius Smaguris, VMG elektros energijos duomenų analizavimo ir monitoringo sistemas yra įdiegusios jau nuo 2016 metų. Tačiau tik pradėjus analizuoti šių įrankių teikiamus duomenis ir jų pagrindu tobulinti procesus, įmonei pavyko pasiekti proveržį – investicija ne tik atsipirko, bet ir padėjo sumažinti išlaidas.
„Jei įmonė yra įsidiegusi elektros energijos monitoringo ir analizavimo įrangas, bet jų gautų duomenų neanalizuoja – jokios pridėtinės naudos tai nesukurs. Tačiau, jei tokie duomenys yra įgalinami, tai, pavyzdžiui, vidutinio dydžio įmonė tokios įrangos atsiperkamumą be didelių investicijų gali pajausti jau kitą mėnesį, o didelė – jau po ketvirčio. Jei įmonės nediegia kito elektros energijos šaltinio, o dirba tik su gautais duomenimis – planuoja, perskirsto elektros energijos vartojimą pagal valandines tendencijas, tai nuo bendro įmonės elektros suvartojimo jos gali sutaupyti iki 15 proc. išlaidų. Tokia situacija atsitiko ir mūsų praktikoje“, – patirtimi dalinasi A. Smaguris.
Kaip teigia pašnekovas, duomenų naudojimas versle atnešė ir didelę pridėtinę vertę – ne tik galimybę rinkoje tapti konkurencingesniais, bet ir užkirsti kelią gamybinėms prastovoms.
„Mūsų veikloje išlaidos energijai sudaro reikšmingą produkto savikainos dalį, todėl turėdami monitoringo sistemas ir keisdami vartojimo įpročius galėjome sumažinti produkto savikainą. Taip pat galime matyti, ar elektros energijos sutrikimai vyko įmonės viduje, ar atkeliavo iš elektros energijos tinklų. Tai leidžia susidaryti tinkamą veiksmų planą, kuris padeda užkirsti kelią tokiems incidentams ateityje ir išvengti priverstinių prastovų“, – sistemų privalumais dalinasi A. Smaguris.
Visapusiškas gamybos optimizavimas
Anot VMG grupės atstovo, norint pasiekti maksimalų energijos vartojimo efektyvumą, reikėjo atlikti išsamią elektros vartojimo analizę – nuo gamybinių padalinių iki gamybinių linijų bei papildomų įrenginių.
„Šiai dienai įmonėje veikia virš tūkstančio vienetų apskaitos prietaisų, kurie ne tik teikia duomenis apie energijos suvartojimą, nuokrypius ir efektyvumą, bet ir, pavyzdžiui, suspausto oro parametrus. Tai leidžia iki smulkmenų išanalizuoti gaminamos produkcijos kaštus. Jei matome, kad per parą gaminant 10 tūkst. vienetų produkto suvartojome vienokį kiekį elektros energijos, bet kitą dieną gamindami tą patį produktą suvartojome mažiau – analizuojant duomenis turime galimybę gauti aiškų atsakymą, kodėl taip nutiko“, – patirtimi dalinasi A. Smaguris.
Jam antrina ir „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė. Pasak jos, išsami suvartotos energijos duomenų analizė padeda įmonėms nustatyti, kurie procesai yra neefektyvūs arba kuri įranga naudoja daugiau energijos nei reikia.
„Duomenų analizė leidžia įmonėms imtis tikslingų veiksmų, pavyzdžiui, modernizuoti gamybos įrangą, numatyti galimus įrangos gedimus ir apskritai optimizuoti gamybos procesus. Šie veiksmai padeda maksimaliai padidinant gamybą ir tuo pačiu sumažinti energijos suvartojimą“, – sako A. Vaitulevičė.
Finansinio saugumo užsitikrinimas
ESO Paslaugų tarnybos vadovė A. Domarkienė pažymi, kad elektros energijos duomenų kaupimas bei analizė leidžia įmonėms tiksliau susidėlioti biudžetą bei išlikti mažiau priklausomoms nuo išorinių veiksnių. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad reguliariai peržiūrėdamos energijos suvartojimo duomenis, jo įtaką biudžetui bei analizuojant vidinius procesus, įmonės gali nustatyti sritis, kurias reikia labiau tobulinti ir kur turėtų būti diegiamos energetinio efektyvumo priemonės.
„Jei investuojama į energetinio efektyvumo priemones tik atsižvelgiant į elektros energijos sąskaitų duomenis, galima labai smarkiai apsirikti. Šiandien ypač aktualu ir tai, kad duomenų analizavimas leidžia pasiruošti ateities iššūkiams. Dabar elektros energijos kaina sąlyginai stabili, tačiau, jei geopolitinėje aplinkoje įvyktų nenumatytų įvykių, ji galėtų pakilti net ir 50 proc., o tuomet diegti kažkokius sprendimus gali būti per vėlu”, – įžvalgomis dalinasi A. Smaguris.
Sprendimai, kurie suvienija
Kaip teigia VMG grupės vyr. energetikas, duomenų analizė įmonėms suteikia ir dar vieną ne ką mažiau svarbų privalumą – leidžia pagerinti įmonės vidaus politiką.
„Anksčiau kiekvieną rytą vykstant gamybiniams pasitarimams apkalbėdavome tik pagamintų produktų skaičius, pavyzdžiui, kodėl vakar dieną pagaminome jų mažiau. Jei produktų pagaminome tiek, kiek reikia, tolimesnių analizių nedarydavome. Tačiau naudodami „Schneider Electric“ energijos monitoringo ir analizavimo platformą „Power Monitoring Expert“ dabar galime matyti, kodėl tą patį produktą pagaminame brangiau ar pigiau, sekti ar tinkamai išnaudojami gamybinių linijų greičiai. Įsidiegę monitoringo sistemas galime sekti pagrindinius veiklos rodiklius, įtraukti personalą į elektros energijos švaistymo mažinimą ir juos motyvuoti. Net ir be reikalo šviečianti lemputė ar varvantis bakelis – įmonei nuostolis, kurį galime panaikinti“, – pokyčius įmonėje apžvelgia A. Smaguris.
Pašnekovas pažymi, kad tokių duomenų įgalinimas leido sudaryti ir įmonės energetinio efektyvumo planą 10-čiai metų, kuriame įtraukti planai išdėlioti pagal prioritetus ir dydžius – nuo greičiau iki lėčiau atsiperkančių projektų.
„Ignitis grupė“ ekspertė A. Vaitulevičė primena, kad prie sėkmingo energetinio efektyvumo įmonėse didinimo prisideda ne tik jau aptartos, bet ir papildomos praktikos.
„Energetinį efektyvumą taip pat padidinti padeda atliekinės energijos surinkimas ir grąžinimas, pavyzdžiui, šilto garo surinkimas ir sukauptos šilumos pakartotinis panaudojimas kitiems įmonės veikloje reikalingiems procesams – pastatų ar vandens šildymui. Įmonėms taip pat primename, kad rengdamos dekarbonizacijos (šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo) planus, jų įgyvendinimui pasitelktų energijos efektyvumą didinančių priemonių planus“, – sako A. Vaitulevičė.
Paieška archyve
