Vėstant orams dažnas ieško būdų, kaip sušildyti namus. Didžiausias galvosūkis daugiabučių namų gyventojams, kaip besišildant neišpūsti sąskaitų už elektrą – kol oficialiai neprasidėjo centralizuoto šildymo sezonas, į pagalbą pasitelkiami elektriniai radiatoriai, šiltą orą pučiantys šildytuvai ir kiti elektros „rijikai“. Energetikos specialistai pataria, kaip šildyti namus ne tik efektyviai, bet ir taupiai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, įprastai gyvenamose patalpose kaip papildomas šilumos šaltinis yra naudojami įvairūs elektriniai šildytuvai.
„Šiuo metu šildytuvų pasirinkimas yra itin platus – galima įsigyti ne tik elektrinius ar tepalinius radiatorius, šiltą orą pučiančius šildytuvus, bet ir infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Pasirinkimą neretai nulemia ne tik prietaiso kaina, bet ir jo naudojama elektros energija. Įprastai kuo galingesnis šildytuvas, tuo didesnį plotą jis gali sušildyti, tačiau kartu išauga ir sunaudojamos elektros energijos kaštai“, – komentuoja M. Kavaliauskas.
Pašnekovo teigimu, dėl šios priežasties kai kurie gyventojai vengia naudoti elektrinius šildytuvus, nors jų elektros sąnaudos gali atsieiti vos 1–2 eurus per dieną.
„Pavyzdžiui, jei už elektros energiją mokate 22 centus už kilovatvalandę, viena valanda įjungto 1500 vatų galios elektrinio radiatoriaus jums atsieis vos 33 centus. Tarkime, jei per dieną komfortiškai temperatūrai pasiekti ir palaikyti prireiks 3 valandoms įjungti tokį šildytuvą, viena diena atsieis papildomą 1 eurą prie sąskaitos už elektros energiją“, – aiškina ekspertas.
Norint apskaičiuoti, kiek kainuos konkretaus šildytuvo naudojama elektros energija, pirmiausia reikia sužinoti, kiek kilovatvalandžių (kWh) energijos jis naudoja. Tai galima padaryti naudojantis paprasta formule: prietaiso galią vatais (W) dauginame iš jo veikimo valandų skaičiaus ir gautą skaičių daliname iš 1000.
Pavyzdžiui, 1500 W x 1 val. / 1000 = 1,5 kWh
Tada belieka apskaičiuoti, kiek atsieina sunaudojama elektra pagal turimą elektros energijos tiekėjo planą – kilovatvalandes dauginame iš kainos (kWh/Eur).
Pavyzdžiui, 1,5 kWh x 0,22 kWh/Eur = 0,33 Eur
Svarbu įvertinti poreikius
Apskaičiavus galimus kaštus belieka nuspręsti, kokio tipo šildytuvą pasirinkti.
„Visų pirma, gyventojai turėtų gerai apgalvoti savo poreikius – ar trumpai bus šildoma tik viena patalpa, kurioje dažniausiai leidžiamas laikas, ar yra poreikis palaikyti norimą temperatūrą kur kas ilgesnį laiką ir didesniame plote. Dažniausiai gamintojai prie techninių savybių nurodo, kokiam plotui šildyti yra tinkamas šildytuvas – mažiau galingi elektriniai radiatoriai naudojami iki 15–20 kvadratinių metrų dydžio kambariuose, gerokai didesni ir galingesni gali apšildyti ir 30 kvadratinių metrų patalpas“, – sako M. Kavaliauskas.
Pasak jo, įprastai elektriniai radiatoriai turi įdiegtus šilumos reguliatorius, tad pasiekus norimą temperatūrą ar nustatytą veikimo laiką radiatorius išsijungia. Taip pat itin modernius šildytuvus galima valdyti mobiliosios programėlės pagalba iš telefono ar planšetės.
„Elektriniai radiatoriai įprastai patalpą sušildo palaipsniui, jie įšyla kur kas greičiau nei tepaliniai radiatoriai. Pastarųjų pranašumas yra tas, kad juos išjungus jie kur kas ilgiau išlaiko ir skleidžia šilumą – taip yra dėl radiatorių viduje esančio šildymui skirto tepalo. Jei namams apšildyti elektrinio radiatoriaus nepakanka, verta apsvarstyti apie šilumos siurblio oras-oras montavimą“, – sako „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas.
Skaičiuojama, kad nors šilumos siurblys oras-oras kainuoja daugiau, jis atsiperka greičiau, nes juo šildytis yra beveik 3 kartus pigiau nei paprastu elektriniu šildytuvu. Be to, šilumos siurblys naudingas ir vasarą vėsinant namus.
Sąskaitą už šildymą išpūsti gali ir nesandarūs langai
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad namų šildymo efektyvumas priklauso ir nuo gyventojų įpročių bei šildomos patalpos sandarumo.
„Per nesandarius langus ir duris greitai išeina šiluma, tad tokios patalpos šildymas atsieis žymiai brangiau. Taip pat nereikėtų šildyti namų, jei planuojama netrukus juos vėdinti, o vėdinant atvėrus langą svarbu išjungti visus šildymo prietaisus, kurie nustatę žemesnę temperatūrą gali pradėti intensyviai šildyti, o sugeneruojama šiluma nueiti veltui“, – vardija pašnekovas.
Šildant namus elektriniu šildytuvu verta atsiminti, kad gyvenamose patalpose rekomenduojama palaikyti ne žemesnę nei 18 laipsnių temperatūrą. Ilgai šildyti namų taip pat nerekomenduojama, nes šildytuvai sausina orą – santykinė oro drėgmė turėtų siekti 35–60 procentų.
Taip pat nerekomenduojama elektrinių šildytuvų palikti veikiančių nakties metu. Net ir neveikiančius elektrinius radiatorius reikėtų išjungti iš elektros lizdo – budėjimo režimu veikiantis šildytuvas, kaip ir kiti elektriniai prietaisai, gali toliau naudoti elektros energiją.
„Svarbu atsiminti, kad elektriniai šildytuvai veikia efektyviausiai, kai pastatomi atokiau sienų ar baldų. Viena, tai yra dėl saugumo reikalavimų – rekomenduojama veikiančio šildytuvo nestatyti arčiau nei 1 metro atstumu nuo galinčių užsidegti baldų ar užuolaidų. Antra – kuo mažiau kliūčių šildomam orui, tuo greičiau ir efektyviau įšils ir patalpa, kurioje veikia šildytuvas“, – komentuoja M. Kavaliauskas.
Paieška archyve
