Šią vasarą Lietuvoje didžiulius karščius keičia smarkios audros, o spiginančią saulę – krušos kristalai. Ir viena, ir kita gali pridaryti didžiulės žalos automobiliams, nors ne visuomet apie tai susimąstome.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip apsaugoti automobilį nuo perkaitimo
Ir karštis, ir drėgmė automobiliams yra ne mažiau pavojingi už šaltį žiemą, sako ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius: „Šaltis – iššūkis užvedimui, karštis – užkaitina variklius. Aišku, techniškai tvarkingi automobiliai važiuoja gerai, tačiau jei priežiūra yra nepakankama: netikrinami skysčiai – aušinimas, kondicionieriaus darbas, tuomet gali tekti priverstinai sustoti kelyje“.
Išsiruošę į tolimesnę kelionę vasarą kartais pakelėje pastebime sustojusius automobilius. Žinoma, to priežasčių gali būti daug, tačiau automechanikai išskiria pagrindinius gedimus vasaros metu. „Euro Asista“ komercijos direktorius Nerijus Jarmala sako, kad nors šią vasarą tokių karščių, kaip pernai, dar nebuvo, ekstremaliausia situacija ir didžiausias pavojus – gendančios automobilių vėsinimo sistemos.
Anot specialisto, nuo perkaitimo automobilį galima apsaugoti keliais paprastais žingsniais. Prieš kiekvieną tolimesnę kelionę jį apžiūrint, patikrinant aušinimo skysčio lygį. Taip pat vairuojant reikėtų stebėti prietaisų skydelį – nauji automobiliai patys perspėja, kai kažkas nėra gerai.
„Pilti vandens ant užkaitusio variklio negalima ir nepatarčiau jokiu būdu. Vanduo gali sukelti koroziją automobilio viduje. Norint išsigelbėti iš situacijos, galima pakenkti automobiliui ateityje, tad šią problemą geriau spręsti iškart. Verčiau kviesti profesionalus, kad nepadarytumėte dar daugiau žalos. Patarčiau pažinti savo automobilį ir rūpintis juo, kad netektų brangiai mokėti už taisymą“, – apie variklio perkaitimą kalba N. Jarmala.
Pavojingas ne tik karštis
ERGO atstovas primena, kad karščius lydinčios audros taip pat sukelia problemų vairuotojams. Miestų ir mažesnių gyvenviečių infrastruktūra nėra paruošta sugerti tiek vandens, kiek iškrenta kai kuriomis šiltojo sezono dienomis.
„Vairuotojai turi nuvykti į darbą, nuvežti vaikus į darželį, tad ne visada pagalvoja apie galimas pasekmes, jeigu vidury kelio automobilis būtų apsemtas. Jei taip nutinka, nereikėtų bandyti tvarkytis patiems, o kviesti pagalbą, kurią tokiais atvejais apmoka draudikai. Stipriai lyjant ar po audros geriausia būtų apskritai vengti vietų, kuriose susikaupia daug vandens“, – pataria R. Pocius.
Jam pritaria ir N. Jarmala, sakydamas, kad po vasariškų liūčių pasitaiko įvažiavimų į vandens pilną duobę. Jeigu vairuotojas bando įveikti per gilią balą, gali atsirasti vadinamasis hidrosmūgis, kuomet į variklio sistemą patenka vandens, pažeidžiama elektronika.
„Patyrus hidro smūgį gali tekti patuštinti kišenes, nes daug kas būna sugadinama. Vairuotojai turi būti labai atsargūs, kad vanduo neužpiltų automobilio. Po liūčių kai kuriose vietose susikaupia daug vandens, pavyzdžiui, Geležinio Vilko tunelyje, Vilniuje, tad noriu priminti, kad nereikia bandyti važiuoti per tokias vietas po liūties. Bet vairuotojai tą ne visada supranta ir pervertina savo jėgas“, – sako „Euro Asista“ komercijos direktorius.
Jis priduria, kad vasarą padažnėja įprastų bėdų dėl automobilio: nuleista padanga, pamesti ar automobilio viduje užtrenkti rakteliai. Atostogų laikotarpiu padaugėja vairuotojų išsiblaškymo atvejų – sumaišomas kuras, jo įsipilama nepakankamai ir baigiasi viduryje kelio. Taip pat gana dažnai pametami automobilio rakteliai. Tokia situacija – ypač pavojinga, jeigu viduje lieka vaikas ar gyvūnas.
Paieška archyve
