Atėjus vasarai, kai žmonės išsiruošia atostogų, namai ir butai ištuštėja. Ilgapirščiams tai reiškia patį darbymetį. Nuo nemalonaus vaizdo grįžus – apvogto būsto – apsisaugoti įmanoma patiems gyventojams. Draudikai tvirtina, kad tereikia investuoti į tinkamas apsaugos priemones. Tiesa, skaičiuojama, kad Lietuvoje tik maždaug pusė namų ir ketvirtadalis butų yra apdrausti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2022-ųjų vasara – pirmoji po dvejų metų pertraukos, kai Lietuvoje į atostogų režimą pereinama šalyje aprimus COVID-19 pandemijai. Įpusėjus liepai visuose šalies kurortuose stebimi didžiuliai poilsiautojų srautai.
Baiminamasi, kad šimtai tūkstančių lietuvių kelioms savaitėms ar bent kelioms dienoms paliks neprižiūrimą būstą. Vagišiai, kurie per koronaviruso protrūkį turėjo ieškoti laimikio užmiesčio soduose ir sodybose, grįš į miestus.
Dalis gyventojų, tiesa, dirba iš namų, tačiau ir čia įžvelgiama rizika. Pastebėta, kad internetinės video konferencijos gali atskleisti, kokių vertingų daiktų žmonės turi namuose ir kokias apsaugos sistemas naudoja.
„Išvykdami atostogauti nepamirškite apie tai pasikalbėti su kaimynais, sutarti, kad jie prižiūrėtų jūsų būstą, užeitų vakare, įjungtų pusvalandžiui šviesą, kad tai atbaidytų galimus įsilaužėlius. Vasaros metu vagys mėgsta apsilankyti ir privačių namų kiemuose, terasose, todėl nepalikite be apsaugos kepsninių, žoliapjovių, kitos vertingos sodo įrangos, kuri gali tapti ilgapirščių taikiniu“, – teigia Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Vagis domina ir būstas, ir automobilis
Jei atrodo, kad tiek negana, pravartu namuose įrengti apsaugos sistemas. Signalizacija, išmaniosiomis programėlėmis valdomos stebėjimo kameros ir kitokios apsaugos priemonės padės ne tik apsaugoti būstą nuo vagišių, bet ir sumažinti streso lygį.
Specialistai įsitikinę, jog norint tinkamai apsisaugoti nuo nusikaltėlių geriausia visais atvejais pasikonsultuoti su profesionaliais saugos specialistais – vien tvirtesnės durys, sandariai uždaryti langai šiais laikais dažnai jau negelbsti.
„Nors mūsų klientai ir apsaugoti, pastebime, jog padaugėjo bandymų įsibrauti į butus, namus, kotedžus. Tačiau jei būstas yra saugomas, piktavaliai dažniausiai jį aplenkia. Kartu norisi atkreipti dėmesį, jog net ir iš pirmo žvilgsnio saugiai paliktas turtas gali tapti lengvu grobiu.
Pasitaiko, kad iš aptvertų ir užrakintų teritorijų pavagiami tokie daiktai kaip motociklai, sveriantys po 300 kilogramų ir daugiau, traktoriukai – žoliapjovės, kepsninės, motoblokai ar kitas brangus turtas. Patartina įrengti vaizdo stebėjimo kameras, pakeisti signalizacijos kodus“, – teigia Aidas Rudys, Saugos tarnybos „Argus“ Saugos departamento vadovas.
R. Matonis pataria pasidomėti, kokios yra durų apsaugos naujovės. Jo teigimu, labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms.
Namų apsaugos sistemų yra pačių įvairiausių, o jų kaina siekia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Tiesa, yra programėlių, leidžiančių ir, pavyzdžiui, visiškai nemokamai paversti jūsų išmanųjį telefoną stebėjimo įrenginiu.
Vagims įdomūs ir atostogauti išskridusių gyventojų automobiliai, palikti namų ar daugiabučių kiemuose, garažuose. Todėl policija ragina gyventojus pasirūpinti kiemų apšvietimu, kitomis techninėmis apsaugos priemonėmis ir tiesiog bendradarbiauti.
Būstą apdraudę nedaug gyventojų
Skaičiuojama, kad Lietuvoje tik maždaug pusė namų ir ketvirtadalis butų yra apdrausti.
Policija teigia, kad vagysčių statistika pakankamai stabili. Šiemet per penkis mėnesius (sausio-gegužės) registruotos 332 vagystės įsibraunant į gyvenamąsias patalpas (pernai per tą patį laikotarpį – 319). Per minimą laikotarpį registruota 510 vagysčių iš transporto priemonių (pernai per tą patį laikotarpį – 502).
Draudikai tvirtina, kad tendencijos, jog būstas būtų draudžiamas ruošiantis atostogauti ar ilgiau nebūti namuose, nėra – būsto draudimo sutartys paprastai sudaromos metams. Tad jei draudimas galioja nuo žiemos, ta pati apsauga išlieka ir vasarą.
„Vagystė nėra niekam maloni, tad pravartu turėti draudimą kaip tam tikrą potencialios nelaimės sušvelninimą ir, žinoma, patiems imtis priemonių, kad sumažėtų vagystės tikimybė“, – tvirtina A.Žiukelis.
Praktikos, kai būsto draudimas gaunamas sunkiau, jei pats gyventojas neinvestuoja į papildomas apsaugas, kol kas nėra. „Vienaip ar kitaip draudimas neapsaugo nuo vagystės, o tik sumažina patirtą finansinę naštą vagystės ar kitų nelaimių atveju“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Paieška archyve
