Lietuvos gyventojai kiekvienais metais ne tik namus, bet ir kiemus papildo išmaniaisiais elektronikos prietaisais. Draudikai pastebi, kad namų kiemuose naudojamas turtas kasmet brangsta, nes tautiečiai žengia koja kojon su technologijomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Ne tik namus, bet ir kiemus kiekvienais metais vis stipriau „robotizuojame“: žmonės buityje naudoja savaeigius prietaisus – robotus. Tai – siurbliai, šluotos, žoliapjovės. Prieš pora metų vejos robotai buvo retenybė, tačiau šiuo metu savaeigiai žolės pjovimo įrenginiai yra gana įprasti, vis dažniau pasitaiko vejos robotų vagysčių ir techninių gedimų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Bendrovės statistika rodo, kad robotai dažniausiai genda dėl elektros įtampos svyravimų. Pasak V. Katilienės, neretai vejos pjovimo robotus sugadina žaibas arba drėgmė. „Panašiai, kaip ir kitą elektros įrangą, žaibuojant roboto įkrovimo stotelės laidus reikėtų atjungti“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vejos pjovimo robotai dažniausiai pavagiami iš kiemų, terasų bei atvertų garažų. „Mūsų duomenimis, už žolės pjovimo roboto vagystę atlyginama žala, priklausomai nuo įrenginio, svyruoja nuo 1 iki 5 tūkst. eurų, už remontą atlyginamos žalos vidurkis siekia 500 eurų. Dažniausiai šių įrenginių žalos registruojamos nuo gegužės iki spalio mėnesio“, – komentuoja draudikė.
Įkrovimo stotelė – mažiau matomoje vietoje
Ji atkreipia dėmesį į robotų priežiūrą. „Pirmiausia, reikėtų pasirūpinti tinkama robotų įkrovimo stotelės vieta, kuri turėtų būti paslėpta nuo pašalinių žvilgsnių. Žmonės turėtų imtis atsargumo priemonių: nepalikti roboto matomoje vietoje, rinktis vejos robotą, kurį pavogus įsijungia signalizacija, o pranešimas siunčiamas tiesiai į savininko telefoną“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Kad dėl techninio gedimo vejos robotas nenuvažiuotų į tvenkinį ir neužkliūtų už iš žemės kyšančios kliūties, rekomenduojama pasirūpinti, kad įrenginį sumontuotų profesionalai ir jis būtų tinkamai prižiūrimas.
Pasak V. Katilienės, šių įrenginių priežiūra svarbi ir vejos pjovimo mėnesiais, ir žiemos metu, kai vejapjovė „ilsisi“.
Balos robotams – rizikingos
Estijos bendrovės „Saestuudio“ specialistas Alanas Heibergas rekomenduoja vejos robotą bent kartą per metus nugabenti į priežiūros dirbtuves. „Kad įrenginio pjovimo peiliai būtų pakankamai aštrūs, nuo jų kartkartėmis reikėtų nuvalyti susikaupusią žolę. Į tai būtina atkreipti dėmesį lietingu laikotarpiu. Kartą per metus priežiūros darbus reikėtų atlikti dirbtuvėse, kur mechanikas įvertins judančių dalių nusidėvėjimą, o svarbiausia – kompiuteriu atliks įrenginio diagnostiką. Jos metu vejos robotas prijungiamas prie kompiuterio, patikrinami peilių, ratų, akumuliatoriaus būklė, sukalibruojami jutikliai ir atnaujinama jo programinė įranga, t. y. iš anksto nustatomi galimi gedimai“, – pasakoja specialistas.
Pasak A.Heibergo, šio įrenginio negalima plauti slėginiu plovimo įrenginiu, o jeigu po lietaus vejoje susidaro balos, kurių gylis yra didesnis nei pjovimo aukštis, vejos robotą reikėtų palaikyti įkrovimo stotelėje, kol išdžius žemės paviršius.
