Televizorių gamintojai nuolat atnaujina asortimentą, todėl įžengę į buitinės technikos parduotuvę pirkėjai neretai sutrinka dėl pasirinkimo gausos. Vartotojai pripažįsta, kad daugelis naujos kartos televizoriuose esančių funkcijų eiliniam pirkėjui dar sunkiai suvokiamos. O kokybę iki šiol neretai mėginama pamatuoti pinigais. Buitinės technikos ekspertai perspėja – didžiausias, brangiausias ir daugiausiai funkcijų turintis televizorius gali nuvilti, jei nebus atsižvelgta į pirkėjo poreikius. Kaip geriau suprasti ko, jums tikrai reikia ir ko ieškote?
Įstrižainės dydis nustatomas pagal formulę
„Paprastai pirkėjai domisi didžiausios įstrižainės televizoriais, – pasakoja „Technoramos“ el. parduotuvės vadovas Algirdas Daniela. – O paklausti kokio dydžio patalpoje ruošiasi statyti naująjį pirkinį – labai nustemba: kodėl tai svarbu?“
Siekiant išsaugoti vaizdo kokybę, specialistai pataria didelės įstrižainės televizorių statyti atitinkamu atstumu nuo poilsio zonos. Kuo namuose didesnė erdvė, tuo platesnės įstrižainės televizorių galima rinktis. Tiesa, naujausių technologijų pažanga suteikia galimybę didelės įstrižainės televizorius žiūrėti iš labai arti. Tačiau specialistas teigia, kad komforto zona turi būti: televizorių patariama žiūrėti atstumu, kuris yra tris kartus didesnis už ekrano įstrižainę. Pavyzdžiui, 82 cm įstrižainės televizorių rekomenduojama žiūrėti 2–3 metrų atstumu.
Ekrano tipas – tik pagal poreikius
Televizorių mados ir technologijos keičiasi itin greitai. A. Daniela prasitaria, kad „plazminiai televizoriai šiuo metu nėra populiarūs namų ūkiuose, juos labai mėgsta barai ir kitos viešosios įstaigos dėl puikios raiškos iš bet kokios stebėjimo zonos. Tačiau jų parduodame 2–3 % visos televizorių pasiūlos.“ Tuo tarpu optimalus variantas paprastam vartotojui – LCD televizoriai su LED foniniu apšvietimu, pasižymintys didesniu kontrastu nei įprasti LCD, aukšta raiška, itin mažomis energijos sąnaudomis bei prieinama kaina. Prekyboje jau pasirodė naujausių technologijų OLED, organinės kilmės šviesos diodų televizoriai, bei 4K televizoriai su keturis kartus didesne raiška nei „Full HD“ standartas. Tiesa, pirkėjams kol kas jie sunkiai įkandami.
Išmanusis televizorius – ar tikrai jo reikia?
2012 metais TNS atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik kas antras Lietuvos gyventojas turi asmeninį kompiuterį, tuo tarpu 93,6 % šių prietaisų yra prijungti prie interneto. O kur dar išmanieji telefonai bei planšetiniai kompiuteriai. Tad ar reikalingas dar vienas prietaisas, suteikiantis prieigą prie interneto? Viena vertus, taip, nes televizorius su interneto prieiga labai patogi erdvė naudotis internetu visai šeimai – skaityti, bendrauti, naudotis programėlėmis. Kita vertus, daugelis vartotojų kelia debatus, ar interneto prieigą turinčius televizorius dar verta vadinti „išmaniaisiais“? Šiandien jau bemaž niekam nekyla abejonių: televizoriaus valdymas balsu ir judesiais – štai kur tikroji technologijų revoliucija.
TV funkcijos – komfortas ar būtinybė?
Specialistai prasitaria, kad pirkėjai dažnai įsigija televizorių, kurio visų funkcijų taip ir nepanaudoja. Televizoriui pakaktų turėti universalias garso ir vaizdo technikai skirtas HDMI bei USB jungtis. Kai kurie televizoriai turi įmontuotą atminties kortelių skaitytuvą, dažniausiai SD, kuris suteikia galimybę peržiūrėti fotoaparatuose saugomas nuotraukas. Tačiau vargu ar tai yra butinybė, jei namuose turite kompiuterį, kuriame saugote visas nuotraukas ir vaizdo medžiagą.
Televizoriaus vertę didiną galimybė žiūrėti trimačio vaizdo (3D) filmus. Tačiau specialistas pataria nesusigundyti prietaisais, kurie konvertuoja 2D formato vaizdą į 3D: gali atsitikti taip, kad žiūrovas nusivils vaizdo kokybe. 3D derėtų rinktis pažengusiems technikos mylėtojams, kurie gali matyti tokiu formatu transliuojamus kanalus ar planuoja įsigyti 3D formato vaizdo įrašus.
Paieška archyve
