Europos Sąjungos sprendimu iš rinkos pašalinus kaitrines lemputes, vitrinos pasipildė kompaktinėmis, energiją taupančiomis lemputėmis (CFL). Pastarosios taupo energiją ir tarnauja ilgiau. Tačiau pasigirdo nuogąstavimų, jog taupiosios lemputės gali kelti rimtą pavojų sveikatai, jų švietimo laikas daug trumpesnis nei nurodyta, o skleidžiama šviesa nemaloni akims, kelia galvos skausmą.
Specialistai atkreipia dėmesį, jog su tokiais nemaloniais potyriais dažniausiai susiduria vartotojai, perkantys pigius, kokybės standartų neatitinkančius produktus ir nekreipiantys dėmesio į informaciją ant pakuotės.
„Dažnai žmonės susivilioja mažesne kaina ir nusiperka prastos kokybės lempučių, kurios greitai perdega, o tada į visas energiją taupančias lemputes pradedama žiūrėti nepalankiai, – teigia apšvietimo sistemų įmonės „Osram“ atstovybės Lietuvoje vadovas Gintas Malašauskas. – Renkantis lemputę reikėtų nepagailėti pinigų bei skirti šiek tiek daugiau laiko pasidomėti gamintoju, prekės kokybe, perskaityti techninę informaciją ant pakuotės.“ G. Malašauskas ir vienos iš apšvietimo technika prekiaujančių parduotuvių – „Mazgas“ – direktorius Vytenis Šmigelskas pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį vartotojui, besirenkančiam taupiąją lemputę:
Šviesos spektras. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės pasiilgsta kaitrinių lempučių – jos primena dienos šviesą, o ekonominės spinduliuoja akiai nemalonia melsva spalva. G. Malašauskas atkreipia dėmesį, jog galima pasirinkti taupiųjų lempučių šviesos spektrą – jis nurodytas ant pakuotės: dienos šviesos, mėlyna arba balta šviesa. „Pastarosios tinka parduotuvėse ar gamyklose, nes šaltas atspalvis kelia darbingumą, o buityje tinkamiausia dienos šviesos lemputė, kurios šviesa ramina ir suteikia jaukumo. Tokios lemputės spektras yra 2700 kelvinų.“
Įjungimo-išjungimo ciklas. Jei planuojama lemputę naudoti patalpoje, kurioje šviesa dažnai įjungiama trumpam laikui (tualete ar laiptinėje), reikėtų rinktis ne pačias pigiausias lemputes, mat jos nuo dažno junginėjimo tampa nepatvarios ir greitai perdega, arba dega kelis kartus trumpiau nei nurodoma ant pakuotės. „Vartotojai turi būti atidūs – jei skelbiama, kad lemputė degs apie 6 metus, tai nereiškia, kad toks yra jos garantinis laikas. Ant pakuotės nurodomas tik vidutinis tarnavimo laikas“, – pabrėžia V. Šmigelskas.
Įsidegimo greitis. Vartotojus erzinantis lemputės mirksėjimas vos ją uždegus taip pat priklauso nuo kokybės – pigesnės įsidega ne iš karto, į judesius reaguojantys davikliai kartais net nesuveikia. Pasirinkus tokias, ant kurių pakuotės yra specialus ženklinimas, jog įsidegimo greitis yra beveik 100 proc., lemputės įsidegs akimirksniu, o jų šviesa nemirkčios.
Lemputės matmenys. Kartais ekonominės lemputės nėra pritaikytos visiems šviestuvų tipams, todėl, prieš perkant lemputę pirmą kartą, vertėtų pasidomėti, ar jos dydis tinkamas turimam šviestuvui.
Taigi, pirkėjai turėtų rūpestingiau rinktis lemputes, kad jos tarnautų jiems ilgai ir patikimai.
Gyvsidabrio – 1000 kartų mažiau nei termometre
„Didžiausia bėda, jog žmonės neskaito informacijos ant pakuotės arba tiesiog jos nesupranta, – sako V. Šmigelskas. – Tik, nors kartą įsigiję kokybišką ekonominę lemputę, pamato, kad jos yra daug patvaresnės bei taupesnės už kaitriąsias ir pastarųjų vėliau jau net neieško.“
Panaudotų energiją taupančių lempučių tvarkymu besirūpinančios įstaigos „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė teigia, žmonių baimės dėl galimos šių lempučių įtakos jų sveikatai yra nepagrįstos.
„Gyvsidabrio kiekis ekonominėse lemputėse yra daugiau kaip tūkstantį kartų mažesnis nei buitiniame termometre. Nebetinkamas naudoti lemputes paprasčiausiai reikėtų atiduoti perdirbti, o netyčia sudaužius – saugiai pašalinti duženas bei išvalyti patalpas, kuriose lemputės sudužo.“
„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui.
Paieška archyve
