- Imame A4 formato lapą ir iš viršaus užlenkiam maždaug 1 cm kraštelį.
- Už to kraštelio užkišame aliuminio folijos lapuką, kiek mažesnį nei A4. Aliuminio folijos ruloniuką perkam iš Maximos, skirtą vištoms kepti :) Tas užkišimas reikalingas tam, kad folija gerai praeitų per printerį, popierius tarnauja kaip "vedlys".
- Spausdiname lazeriniu printeriu MIRROR atvaizdą, ne ekonominiu režimu, kad būtų storesnis tonerio sluoksnis.
- Tiksliai pridedam prie tekstolito folgą, toneriu į varį. Gerai, jei folga kiek didesnė nei stiklo tekstolitas, tada kraštelius aplenkiam kaip voką, kad nepasislinktų.
- Dedame ant stalo kokį nereikalingą žurnalą, o ant viršaus tekstolitą su folga (folgos nesujudinti), įdėtus tarp 2 laikraščio lapų.
- Nelabai karštu lygintuvu per tuos 2 laikraščio sluoksnius smarkiai spaudžiant pakaitiname, kol laikraštis pradės vos-vos ruduoti.
- Atsargiai išimame, FOLGOS NEATPLĖŠTI, apkarpome folgos kraštelius.
- Su visa folga merkiame į geležies chlorido tirpalą.
- Aliuminis yra labai aktyvus metalas, tai staigiai pradeda tirpti, net burbuliuoja. Nutirpiname visą aliuminį, lieka puikus printerio piešinukas ant vario.
- Išimame, atsargiai per lupą apžiūrime, ar nėra kur nutrupėjimų, jei reikia specialiu flomasteriu pataisome. Dažniausiai nereikia. Tada ėsdiname toliau, iki galo.
- Šiuo metodu išeina puikios plokštės, net su takeliais tarp mikroschemų kojelių. Praktiškai nesiskiria nuo gamyklinių. Tik, jei yra dideli plotai, patartina uždažyti kokiu nors bituminiu laku prieš ėsdinant.
Keletas „eXec“ pastabų:
1-2. Lapo užlenkti nebūtina, nes printeris savo ratukais gali kabinti tik viršutinę užlenkimo pusę (apatinė visada yra stumiama atgal, kad paimtų tik vieną puslapį) ir ją įtraukti su visa folija. O tada nelabai gerai...
Neulenkiant lapo, foliją tvirtinti prie jo 2-4cm nuo viršaus su popierine lipnia juosta (panaši, kur langams kamšyti, pats naudoju medicininį pleistrą (3lt/5m x1cm)). Kad folija spaudinant nesusiglamžytų, šią dalį reikia atlikti labai kruopščiai: lipnios juostos galiukas prilipdomas prie folijos kampe. Tada folija nestipriai įtempiama klijavimo kryptimi ir stipriai spaudžiant pirštu baigiamas klijavimas. Po spausdinimo folijos lankstyti negalima.
3. „Mirror“ atvaizdas, kai reikia antspaudą dėti ant viršutinės pusės (paprastai, jei plokštė su SMD), kitu atveju - nereikia.
5. Tekstolitas BŪTINAI turi būti nušveistas (labai) smulkiu švitriniu popieriumi, tada beveik garantuota gera kokybė, kitu atveju dažniausiai dalis tonerio lieka ant folijos.
6. Galima naudoti lygintuvo ratuko padėtį truputį karščiau, nei lyginti medvilnę (cotton), kažkur du trečdaliai atstumo tarp dviejų ir trijų taškų ženklų, arčiau karštesniojo. Geriausia iš pradžių tik uždėti lygintuvą, kad popierius ir folija įkaistų, po kokių 5 s galima pradėti spausti. Stipriai spaudžiant su lygintuvo kraštu ar galiuku praeiti per PCB, pernelyg neatvėsinant nė vienos dalies. Negalima to daryti labai ilgai (takeliai gali susilieti toneriui išsisklaidžius), geriau stipriai spausti. Negalima leisti aušti nė vienai daliai piešinio, kol nebaigtas lyginimas, nes jei toneris sukietės ir paskui bus vėl išlyditas, jis prikibs prie folijos Baigus leisti lėtai atvėsti.
7-9. Foliją reiktų atplėšti, nes Al ir Al2O3 reakcijos su FeCl3 tirpalu metu išsiskiria HCl (tikriausiai ;)) arba Cl2 + H2, kas TIKRAI NĖRA GERAI. Jei tekstolitas buvo paruoštas su švitiniu popieriumi, kokybės nebus prarasta (galima iškart matyti, ar teks kartoti. Jei nepavyko, tonerį nuimti su smulkiu švitriniu popieriumi.
11. Naudojantis šiomis pastabomis iš esmės įmanoma gauti 0.1 mm takelius, jei visa tai atliekama kruopščiai. 0.25-0.3 mm takeliai su 0.2 mm tarpais beveik visada pavyksta iškart.
Paieška archyve
