Įsitvirtinus pavasariui, į miestų gatves sugrįžo elektriniai paspirtukai, dviračiai ir kitos mikromobilumo priemonės. Balandžio pradžioje sostinėje surengtas reidas parodė, kad net 99 proc. sustabdytų vairuotojų važiavo be šalmo, nors nuo šių metų jo dėvėjimas yra privalomas. Vis dėlto saugumas – ne vienintelė šių transporto priemonių problema. Elektriniai dviračiai, paspirtukai ir kiti įrenginiai varomi ličio jonų baterijomis – brangiomis, vertingomis, bet kartu ir pavojingomis aplinkai, rašoma Gamintojų ir importuotojų asociacijos pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Baterijų kategorijų pokyčiai
Šiais metais įsigaliojusiame naujajame Baterijų reglamente išskiriamos penkios baterijų kategorijos: nešiojamosios, elektrinių transporto priemonių, pramoninės, automobilių ir mažųjų transporto priemonių baterijos. Iki šiol elektrinių paspirtukų ar dviračių baterijos dažnai patekdavo į teisinę „pilkąją zoną“, tačiau, sparčiai augant šių transporto priemonių naudojimui ir didėjant su baterijomis susijusių gaisrų rizikai, Baterijų reglamente joms nustatyti aiškesni saugumo, surinkimo ir perdirbimo reikalavimai.
Tarp svarbiausių pokyčių – mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo lygis iki 2028 m. pabaigos turėtų pasiekti 51 proc., o iki 2031 m. – 61 proc. Dar viena naujovė – mažųjų transporto priemonių baterijų anglies pėdsakas taps atsekamas: kiekvienam baterijų modeliui, pagamintam konkrečioje gamykloje, turės būti parengiama anglies pėdsako deklaracija.
Primena apie pavojų
Į gatves sugrįžę elektriniai paspirtukai leidžia patogiai ir greitai judėti, mėgautis grynu oru ir bundančia gamta. Kartu šis judėjimo malonumas neatsiejamas nuo saugumo iššūkių. Viena pagrindinių rizikų – baterijų perkaitimas ar netinkamas įkrovimas, keliantis sukelti gaisro pavojų.
Baterijos savyje turi medžiagų, kurios įkaitusios gali užsidegti ar net sprogti. Tai dažniausiai nutinka dėl mechaninių pažeidimų ar gamybos broko – jie padidina perkaitimo ar trumpojo jungimosi riziką. Svarbiausias patarimas – rinktis patikimų gamintojų įrenginius ir naudoti tik originalias, konkrečiam įrenginiui skirtas, baterijas.
Ką privalu žinoti apie elektrinių paspirtukų įkrovimą?
- Niekada nepalikite paspirtuko krautis be priežiūros.
- Baigę įkrovimą, iš karto atjunkite įrenginį nuo elektros tinklo. Nerekomenduojama paspirtuko įkrauti per naktį.
- Naudokite tik originalų arba patikimo gamintojo įkroviklį. Tai sumažina baterijos perkaitimo ir pažeidimo riziką.
- Pastebėję kaistančią, išsipūtusią bateriją, jei įmanoma, atjunkite paspirtuką nuo elektros tinklo. Įrenginį perkelkite į saugią vietą, kur nėra žmonių ir degių medžiagų.
- Jei paspirtuko saugiai perkelti neįmanoma, išeikite iš patalpos ir nedelsdami kvieskite priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Kelia rimtą riziką
Jei elektrinis paspirtukas sugedo, yra pažeistas ar tiesiog yra nebenaudojamas, tiek jį, tiek jo bateriją būtina atiduoti perdirbti. „Labai svarbu, jog elektrinių paspirtukų, dviračių, motorolerių, riedžių ir kitų įrenginių ličio jonų baterijos patektų pas teisėtus atliekų tvarkytojus. Išmestos bet kur, sulūžusios ar mechaniškai pažeistos, jos gali išskirti itin pavojingų medžiagų, užsidegti ar net sprogti. Tuo tarpu atliekų tvarkytojai baterijas saugiai nukenksmina bei pasirūpina jų tinkamu perdirbimu. Iš baterijų atgautos vertingos medžiagos gali būti panaudotos naujiems gaminiams, taip taupant gamtos išteklius ir mažinant aplinkos taršą“, – atkreipė dėmesį Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Pašnekovės žodžiais, dažnas elektrinio dviračio ar paspirtuko vairuotojas nė nesusimąsto, kad jo netinkamas naudoti elektrinis paspirtukas yra priskiriamas prie elektronikos atliekų. Kai kurie įrenginiai turi signalizaciją, valdomą pulteliu, o joks pultelis neveikia be baterijų. Į tokias smulkias detales taip pat nereikėtų numoti ranka – sugedusios ar nebetinkamos naudoti, jos turėtų būti sutvarkytos tinkamai, kad į aplinką nepasklistų kenksmingos medžiagos ir kuo daugiau žaliavų būtų grąžintos į rinką.
Baterijose ir elektronikos prietaisuose taip pat yra medžiagų, kurios ne tokios degios, tačiau ne mažiau pavojingos aplinkai, pavyzdžiui, švinas, gyvsidabris, kadmis. Ne vietoje išmestos ir aplinkoje irdamos baterijų atliekos skleidžia šias medžiagas, o jos gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali prasiskverbti ir į vandens telkinius, žmogaus ar gyvūno organizmą.
Būdų tinkamai tvarkyti atliekas – ne vienas
Baterijas ir smulkią elektroniką galima atnešti į bet kurį didesnį prekybos centrą ar biurą – ten yra specialiai tokioms atliekoms skirtos talpos. Baterijas taip pat galima pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles. Smulkią elektroniką patogiu metu galima palikti ir įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose elektronikos atliekų priėmimo vietose – „Man rūpi rytojus“ nameliuose.
Informaciją apie įvairias atliekas, jų pridavimo galimybes ir tvarkymą galima rasti interneto svetainėje. Elektronikos, baterijų atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
