Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina, dėl padidėjusio elektros vartojimo visame Baltijos jūros regione, didėjo 19 procentų. Brangiausiai elektra kainavo kaimyninėje Lenkijoje. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 62 proc. suvartotos elektros energijos.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 19 proc. – nuo 98,1 Eur/MWh iki 116,3 Eur/MWh. Elektros energijos kaina augo dėl šaltesnių orų padidėjusio vartojimo ir sumažėjusių galimybių importuoti pigesnę elektrą iš Skandinavijos, kur taip pat išaugo suvartojimas, o menkesnė vėjo ir hidroelektrinių generacija ribojo pasiūlą. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 90 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 125,7 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 70–105 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–69 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Lapkričio 17–23 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse didėjo: Latvijoje elektros kainos didėjo 19 proc. – nuo 98,1 Eur/MWh iki 116,3 Eur/MWh, Estijoje didėjo 43 proc. – nuo 78,1 Eur/MWh iki 112,1 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 65 proc. – nuo 60 Eur/MWh iki 99,2 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos didėjo 12 proc. – nuo 93,7 Eur/MWh iki 104,9 Eur/MWh, Lenkijoje kainos didėjo 15 proc. – nuo 111,4 Eur/MWh iki 127,8 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo 171 proc. – nuo 34,8 Eur/MWh iki 94,2 Eur/MWh.
Skelbiama, kad Vokietijos planas iki 2031 m. įrengti 10 GW naujų elektros gamybos pajėgumų gali sumažinti elektros kainas penktadaliu, tačiau tai priklausys nuo paklausos augimo. Pasak „Montel Energy Brainpool“ analitiko, jei Vokietijos elektros poreikis išaugtų iki vyriausybės prognozuojamų 625 TWh, kaina 2031 m. galėtų siekti apie 56 Eur/MWh. Tačiau rinka, atrodo, vertina situaciją kitaip. Dabartinė 2031 m. ateities sandorių kaina EEX biržoje siekia 72 Eur/MWh. Tai rodo, kad rinka tikisi žymiai didesnės paklausos – apie 700 TWh – kuriai esant naujų elektrinių poveikis kainai būtų kur kas mažesnis. Paklausos augimą skatina elektrifikacija, įskaitant elektromobilius, šilumos siurblius ir pramonės procesus.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje lapkričio 17–23 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 4,9 proc. – iki 263,9 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 162,6 GWh, arba 30,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 62 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.
Vėjo elektrinės pagamino daugiausiai elektros energijos – 109,2 GWh, 65,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 65,9 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 133,4 GWh, arba 22,1 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 5,7 GWh elektros – tai 22,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 7,3 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 4,8 proc. daugiau elektros energijos – 5,9 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23,1 GWh elektros energijos – tai 0,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 23,0 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 30,7 GWh elektros energijos, arba 32,7 proc. daugiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 12,0 GWh – tai 29,1 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,0 GWh, ir 35,7 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 18,7 GWh.
Paieška archyve
