Spalio mėnesį elektros kainoms Lietuvoje įtakos turėjo ir orai, ir sumažėjusios importo galimybės iš Skandinavijos šalių. Nors saulės elektrinės generavo mažiau, o vėjo energijos turėjome daugiau, augęs vartojimas šalyje vertė žvalgytis brangesnių būdų elektros energijos poreikiui patenkinti. Šie faktoriai lėmė, kad spalį Lietuvoje vartotojai už elektrą mokėjo daugiau nei Lenkijoje. Prognozuojama – ar to paties laukti ir lapkritį?
Ekspertai pastebi, kad šis spalis buvo išskirtinis – elektros perdavimo jungties tarp Estijos ir Latvijos galimybės buvo ribotos ir veikė tik pusė visų pajėgumų. Tai reiškia, kad ne tik Latvija, bet ir Lietuva turėjo mažiau pigios, Suomijoje pagamintos elektros energijos. Lyginant su ankstesniais metais, šį spalį Lietuva importavo rekordiškai mažai elektros energijos.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovo Simono Jasiulio teigimu iš užsienio importavome tik apie ketvirtadalį viso elektros energijos poreikio. Elektros energijos poreikį turėjome kompensuoti kitais, brangesniais būdais. Iškastiniais resursais pagamintas elektros energijos kiekis siekė 14 proc., kai paskutinių penkerių metų vidurkis siekia beveik 7 proc.
„Butelio kakliuko“ efektas, kurį spalį stebėjome tarp Latvijos ir Estijos, davė rezultatų. Ir paprasto vartotojo tas rezultatas džiuginti neturėtų, nes elektros kaina biržoje dėl šios priežasties augo. Žinoma, prie to prisidėjo ir vėsesni orai, ir jau pasislėpusi saulė. Vartojome daugiau elektros, iš atsinaujinančių energijos šaltinių nepasigaminome tiek, kiek reikia. Turėjome imtis iškastiniais resursais generuojamos elektros energijos, kuri įprastai brangesnė. Visas šis kokteilis gyventojams reiškia didesnes sąskaitas už elektros energiją mėnesio gale“, – sako ekspertas.
Spalį didmeninė kaina buvo 25 proc. didesnė nei rugsėjį ir 15 proc. didesnė nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. „Enefit“ klientams galutinė vidutinė kaina (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) siekė apie 24,12 ct/kWh (su PVM).
Kas lems elektros kainą lapkritį?
Pirmiausia – orai. Dienos Lietuvoje ir toliau trumpėja, darosi vis vėsiau. Tai reiškia, kad šalyje vis daugiau resursų skiriame šildymui. Tendencijos rodo, kad vėlyvą rudenį ir žiemą dėl šios priežasties elektros kainos piko valandomis, ryte ir vakare, įprastai yra ženkliai aukštesnės, o dieną ir naktį – žemesnės. Jeigu lapkritį nesulauksime itin vėsaus oro, panašu, kad elektros kainų šuolio išvengti pavyks.
„Net ir nepaisant orų ar kainų svyravimų – būdas sutaupyti keletą ar kelioliką eurų per mėnesį tikrai yra. Bendraudami su klientais, kurie pasirinkę su birža susietą elektros tiekimo planą, patariame dažniau stebėti kainų pokyčius dienos metu. Išvengus elektros prietaisų naudojimo piko valandomis, mėnesio gale sąskaita už elektros energiją gali būti ženkliai mažesnė. Kitas būdas – pasikonsultuoti su mūsų specialistais ir išsirinkus poreikius atitinkantį planą – elektros kainą fiksuoti“, – sako S. Jasiulis.
Antra – importas. Vis mažiau elektros energijos pagaminant iš saulės elektrinių, augant mūsų vartojimui, auga ir priklausomybė nuo importuojamos elektros kiekio iš Šiaurės šalių. Ekspertai prognozuoja, kad Estijos ir Latvijos elektros energijos perdavimo galimybės ribotos bus ir lapkričio mėnesį, todėl bus itin svarbu, kiek elektros galėsime importuoti tiesiogiai iš Švedijos.
„Spalį elektros kaina biržoje nebuvo itin stabili. Stebėjome 15-os minučių intervalus, kuomet didmeninė elektros kaina viršijo 1000 eurų už megavatvalandę. Prognozuojant, kas mūsų laukia lapkritį, tikėtina, stabilumo bus šiek tiek daugiau. Taip, mes ir toliau būsime priklausomi nuo vėjo elektrinių generacijos, nuo hidroelektrinių Skandinavijos šalyse ir bendro importo galimybių. Visgi, kaip ir įprasta lapkričiui, vėjo, tikėtina, turėsime daugiau, todėl priklausomybė nuo iškastinio kuro mažės.“
Įvertinus visas aplinkybes, ekspertas prognozuoja, kad kaina neturėtų nei augti, nei ženkliai mažėti. Anot jo, lapkričio mėnesį elektros kaina už kilovatvalandę gyventojams, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, tikėtina, sieks apie 23,81 ct.
Spalį Lietuvoje – brangiau nei Lenkijoje
Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis – pigiau nei Lenkijoje ar Latvijoje, bet brangiau nei Estijoje ar Vokietijoje. Pavyzdžiui, jei didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 10,51 ct/kWh (be PVM ir kitų dedamųjų), tai Vokietijoje ji siekė 8,45 ct/kWh, o Lenkijoje – 10,49 ct/kWh. Tuo tarpu Estijoje kaina buvo 8,97 ct/kWh, Latvijoje – taip pat 10,51 ct/kWh.
Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių išaugo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota daugiau nei 471 GWh, kai rugsėjį – 435 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje taip pat išaugo apie 12 proc. ir siekė 1006 GWh, kai rugpjūtį – 896 GWh.
Paieška archyve
