Didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje dėl sumažėjusios nacionalinės generacijos ir išaugusio vartojimo praėjusią savaitę didėjo 15 procentų. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 67 proc. suvartotos elektros energijos. Elektra brango beveik visose Baltijos jūros regiono valstybėse.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 15 proc. – nuo 79,6 Eur/MWh iki 91,8 Eur/MWh dėl sumažėjusios nacionalinės generacijos bei išaugusio elektros energijos vartojimo. Spalio 20–30 dienomis dėl Kruonio HAE rekonstrukcijos darbų siekiant užtikrinti elektros sistemos patikimumą, taip pat buvo ribojami Lietuvos–Švedijos ir Estijos–Suomijos jungčių pralaidumai. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 54,4 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 58,3 Eur/MWh.
numatomos 67–104 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 23–68 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Spalio 27 d. – lapkričio 2 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 15 proc. – nuo 79,6 Eur/MWh iki 91,8 Eur/MWh, Estijoje didėjo 9 proc. – nuo 77,7 Eur/MWh iki 84,6 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 64 proc., nuo 37 Eur/MWh iki 60,8 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos kilo 27 proc. – nuo 58,2 Eur/MWh iki 74,1 Eur/MWh, Suomijoje – 79 proc., nuo 28,5 Eur/MWh iki 51,2 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos mažėjo 1 proc. – nuo 96,8 Eur/MWh iki 96 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 27 d. – lapkričio 2 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 2,6 proc. – iki 236,5 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 159,2 GWh, arba 22,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 67 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos, Latvijos ir Lenkijos.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 98 GWh, tai 19 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 120,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 120,7 GWh.
Saulės elektrinės pagamino 9,2 GWh elektros – tai 39,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 15,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 3 proc. daugiau elektros energijos – 9,5 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 29,5 GWh elektros energijos – tai 41,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 50,2 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 17 GWh elektros energijos, arba 42,6 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 10,0 GWh – tai 36,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 7,3 GWh, ir 18,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 12,2 GWh.
Europoje sparčiai augant elektromobilių skaičiui, jų elektros suvartojimas iki 2030 m., kaip prognozuojama, išaugs nuo 45 TWh iki 100 TWh. Ekspertai pažymi, kad nors tai reikšmingas augimas, jis vis dar menkesnis nei kitų sektorių, pavyzdžiui, duomenų centrų, energijos poreikis. Šiemet elektromobiliai sudarė 16 proc. visų naujų automobilių ES, o Norvegijoje – net 95 procentus. Tačiau ši transporto sektoriaus transformacija kelia iššūkių elektros tinklams: kai kuriose vietovėse trūksta pajėgumų įrengti greito įkrovimo stoteles, ypač didelės galios sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimui.
