Europa vis stipriau investuoja į dirbtinį intelektą, o Lietuvai kaimyninė Lenkija siekia tapti šios srities lydere regione. Vienas iš ambicingiausių šiuo metu svarstomų projektų yra „Baltic AI GigaFactory“.
Asociatyvi nuotr.
Teigiama, kad šis projektas galėtų pritraukti milijardines investicijas ir apjungti tarptautines pajėgas, įskaitant Čekiją. Derybos su Briuseliu ir kaimyninėmis šalimis tampa vis intensyvesnės.
Lenkijos skaitmenizavimo viceministras Dariuszas Standerskis informavo, kad vyksta pažangūs pokalbiai su Čekijos valdžia dėl bendradarbiavimo kuriant Europos dirbtinio intelekto gigagamyklas.
Šie projektai laikomi strategiškai svarbiais visos žemyno skaitmeninei ateičiai. Tuo pat metu tęsiamos intensyvios derybos Briuselyje, tiek dėl finansavimo, tiek dėl technologinių standartų nustatymo šiems centrams.
Lenkija ir Čekija aptaria bendrą DI ateitį
Anot D. Standerskio, derybos su Čekija dėl galimos sinergijos tarp jų nacionalinio projekto ir Baltijos šalių iniciatyvos vyksta sėkmingai. Nors dėl rinkimų Čekijoje pokalbiai laikinai sustojo, tikimasi, kad jie bus atnaujinti po spalio 4 dienos.
Abiejų Čekijos politinių stovyklų, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos, požiūris į projektą išlieka palankus, tad Lenkija tikisi bendradarbiavimo nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų. Galimas net bendras projektas, jungiantis regionines iniciatyvas.
Liepos pradžioje Europos Komisija priėmė Lenkijos pateiktą projektą dėl „Baltic AI GigaFactory“ sukūrimo. Projektas, kuriame be Lenkijos dalyvauja Lietuva, Latvija ir Estija, numato pažangaus skaitmeninio centro steigimą, skirtą didelio masto dirbtinio intelekto modelių kūrimui ir taikymui.
Viena iš projekto išskirtinumų – tarpvalstybinis pobūdis. Iš viso 16 Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Čekija, pateikė paraiškas dėl dirbtinio intelekto gigagamyklų steigimo. Lenkijos projektas siekia apie 3 mlrd. eurų investicijų, o pati gamykla būtų įkurta Lenkijoje, nors tiksli vieta dar neatskleidžiama.
Finansavimo paieškos Briuselyje
Praėjusią savaitę viceministras D. Standerskis susitiko su Europos Komisijos atstovais aptarti galimybes projektui gauti finansavimą iš dabartinės ES finansinės perspektyvos likusių lėšų. Jis pabrėžė, kad Lenkija siūlo įtraukti DI gamyklų finansavimą į atnaujintą Nacionalinį atsigavimo planą.
Pagal Skaitmenizacijos ministerijos informaciją, planuojama skirti apie 100 mln. eurų šalies mastu dirbtinio intelekto gamyklų infrastruktūrai kurti. Tai turėtų tapti pagrindu tiek nacionalinėms, tiek bendro europinio lygio skaičiavimo galimybėms plėsti.
D. Standerskis taip pat pažymėjo, kad artimiausiomis dienomis Europos Komisija turėtų paskelbti naujus reikalavimus ir techninius standartus gigagamykloms. Pasak jo, tai ypač svarbu, nes tokie projektai šiuo metu dar tik formuojasi.
Dirbtinio intelekto gamyklų kūrimą EK jau anksčiau įvardijo kaip prioritetinį tikslą. 2024 metų gruodį buvo paskelbta apie pirmąsias septynias DI centrų vietas, o šių metų kovą ir apie dar šešias. Iš viso planuojama 13 tokių objektų visoje ES.
Lenkija siekia tapti lyderiaujančia jėga
Europos investicijų strategija siekia sukurti modernius centrus, gebančius apdoroti ir analizuoti didžiulius duomenų kiekius bei treniruoti naujos kartos DI modelius, įskaitant tuos, kurių parametrai siekia šimtus trilijonų.
Verta paminėti ir tai, kad šių metų pabaigoje ES planuoja pakviesti valstybes teikti oficialias paraiškas dėl AI gamyklų. Iki tol Lenkija, kaip „Baltic AI GigaFactory“ iniciatorė, stengiasi užsitikrinti pirmaujančią poziciją regione ir įtvirtinti savo vaidmenį Europos DI infrastruktūros žemėlapyje.
