Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirtos išlaidos Lietuvoje pernai augo 6,5 proc. Didžiausią indėlį į šį augimą įnešė valdžios sektoriaus ir aukštojo mokslo investicijos – jos užtikrino stabilų rezultatą ir sustiprino ilgalaikį pagrindą šalies verslo inovacijoms bei tarptautinei plėtrai. Inovacijų agentūros ekspertai įžvelgia, kad įmonės MTEP pradeda matyti kaip ilgalaikę investiciją, o ne laikinus valstybės ar Europos finansuojamus projektus, tačiau siekiant transformuoti ekonomiką būtinos reikšmingesnės investicijos.
„Kaip maža šalis negalime remtis vien tradicinėmis pramonės šakomis – privalome kurti pažangius produktus ir sprendimus, kurie užtikrintų mūsų sėkmę pasaulinėse rinkose. Esame užsibrėžę tikslą iki 2030 m. reikšmingai padidinti MTEP investicijas ir pasiekti Europos Sąjungos vidurkį. Tam būtina stiprinti inovacijų ekosistemą: daugiau lėšų moksliniams tyrimams, glaudesnis bendradarbiavimas su verslu ir investicijos į talentus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, valdžios sektoriaus išlaidos MTEP pernai augo 8,5 proc., tiek pat didėjo ir aukštojo mokslo sektoriaus išlaidos. Verslo bei ne pelno institucijų investicijos ūgtelėjo 3,9 proc.
Dar ryškiau augimas atsispindi finansavimo šaltiniuose: valdžios sektoriaus lėšos didėjo 20,5 proc., aukštojo mokslo – 25,56 proc., verslo – 4,8 proc. Tuo tarpu užsienio lėšos sumažėjo 16,5 proc. Vis dėlto vidaus investicijų padidėjimas kompensavo šį kritimą ir suteikė stabilumo, reikalingo tolesniam MTEP augimui. Tai rodo, kad Lietuva geba stiprinti savo inovacijų pagrindą pasitelkdama vietinius resursus, nepriklausomai nuo išorės aplinkos svyravimų.
Brandesnis požiūris į inovacijas
Analizuojant įmonių rodiklius, matyti kokybinis pokytis: pernai 11 proc. mažiau įmonių nurodė turėjusios išlaidų MTEP veiklai, tačiau bendra išlaidų MTEP suma augo 3,1 proc., o nuosavų investicijų dalis išaugo 4,7 proc. ir 2024 m. sudarė 79,9 proc. visų verslo įmonių sektoriaus išlaidų MTEP. Tai gali rodyti didėjantį įmonių pasitikėjimą savo inovacijų kryptimis bei augantį supratimą, kad MTEP yra ne trumpalaikis projektas, priklausantis nuo subsidijų, bet ilgalaikė investicija į konkurencingumą.
„Ne visos įmonės deklaruoja savo MTEP išlaidas, o veiklų identifikavimas ir tinkamas dokumentavimas taip pat dažnai kelia iššūkių. Čia svarbus mūsų, kaip Inovacijų agentūros, vaidmuo – padėti verslui atpažinti, apskaityti ir deklaruoti tokias veiklas. Pastebime, kad ten, kur tai daroma nuosekliai, įmonių požiūris į inovacijas tampa brandesnis – jos ima žiūrėti į MTEP kaip į strateginę investiciją, formuojančią ilgalaikį jų konkurencinį pranašumą. Lietuvai reikalingas spartesnis MTEP išlaidų augimo scenarijus ir tam pasiekti svarstome įvairias iniciatyvas“, – sako M. Survilas.
Stiprinamas tarptautinis konkurencingumas
Lietuvos konkurencingumas atsispindi pasauliniuose reitinguose. 2025 m. Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse (Global Innovation Index) pakilo dviem laipteliais aukščiau ir užėmė rekordinę 33 vietą iš 139 vertintų valstybių. MTEP verslo išlaidos yra vienas iš vertinimo kriterijų, kurį pagerinus galima tikėtis pasiekti dar geresnių rezultatų.
„Šie rodikliai rodo, kad vidaus investicijų didėjimas tiesiogiai prisideda prie Lietuvos konkurencingumo tarptautiniu mastu. MTEP verslo išlaidos yra vienas iš vertinimo kriterijų, kurį pagerinus galima tikėtis pasiekti dar geresnių rezultatų. Turime sutelkti pajėgumus ir investuoti į naujų žinių kūrimą, kurios pavirstų pasaulinio lygio technologijomis ar produktais“, – teigia Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas M. Survilas.
Prie augimo prisideda ir kryptingos Inovacijų agentūros įgyvendinamos priemonės. Pastaraisiais metais didelio aktyvumo sulaukė kvietimai „InoPažanga“ ir „InoBranda“, skirti skatinti įmones investuoti į naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, intelektinę nuosavybę, bandomąją gamybą ir pasirengimą rinkai. Taip pat tęsiamas „InoStartas“, suteikiantis galimybių pradedantiesiems inovatoriams.
Paieška archyve
