Baltijos šalyse, kurios prieš pusę metų sinchronizavo elektros tinklus su kontinentine Europa ir sparčiai plėtoja atsinaujinančių išteklių energiją, didmeninės elektros kainos liepą antrą mėnesį iš eilės išliko vienos mažiausių Europos Sąjungoje, kaip ir Suomijoje bei Švedijoje: Lietuvoje ir Latvijoje jos sudarė apie 46 Eur/MWh, Estijoje – 37 Eur/MWh. ES šalių didmeninės elektros energijos kainų vidurkis liepos mėnesį buvo 80,5 Eur/MWh. Galutinė Lietuvos vartotojų mokama kaina už elektrą liepą siekė 24,3 ct/kWh – apie 3,7 proc. mažiau už ES šalių galutinių kainų vidurkį, kuris buvo 25,3 ct/kWh.
Liepos mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 46,3 Eur/MWh, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai 46,1 Eur/MWh, 36,7 Eur/MWh ir 102,4 Eur/MWh.
Visose trijose Baltijos valstybėse vidutinė didmeninė elektros kaina liepą išliko mažesnė nei ES šalių vidurkis: Lietuvoje 42,5 proc., Latvijoje – 42,7 proc., Estijoje – 54,5 procento.
Brangiausiai ES didmeninė elektra liepą kainavo Italijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje (104–113 Eur/MWh), pigiausiai – Suomijoje, Švedijoje ir Baltijos šalyse (24–46 Eur/MWh).
Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 5 kartus: Italijoje elektra vidutiniškai kainavo 113 Eur/MWh, Suomijoje – 24 Eur/MWh.
Šiemet sausio–liepos mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 80,8 Eur/MWh – tai 9,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu elektra vidutiniškai kainavo Europos Sąjungoje – 89,3 Eur/MWh. Latvijoje šiemet per septynis mėnesius didmeninės elektros kainos vidurkis sudarė 81,4 Eur/MWh – 8,8 proc. mažiau nei ES vidurkis, Estijoje elektra šiuo laikotarpiu vidutiniškai kainavo 79 Eur/MWh – 11,6 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse.
Brangiausiai Europos Sąjungoje elektra šiemet kainavo Airijoje, Italijoje ir Rumunijoje, o pigiausiai — Švedijoje ir Suomijoje.
Galutiniam vartotojui Lietuvoje vidutinė galutinė elektros kaina liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,4 proc. – nuo 24,4 ct/kWh iki 24,3 ct/kWh ir buvo apie 3,7 proc. mažesnė už ES šalių galutinių kainų vidurkį, kuris sudarė 25,3 ct/kWh. Galutinės elektros kainos mažėjimo tendencija mūsų šalyje stebima nuo balandžio mėnesio.
Latvijoje ir Estijoje galutiniam vartotojui liepą vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 7 proc. ir 19,9 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 23,5 ct/kWh bei 20,2 ct/kWh. Palyginti su birželiu, Latvijoje ir Estijoje galutinė elektros kaina vartotojams liepą padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 1,4 procento.
Pirmuosius septynis šių metų mėnesius galutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 25,2 ct/kWh ir buvo vos 0,5 proc. didesnė nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis (25,1 ct/kWh).
Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES vidutiniškai sudaro 12,7 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 79 proc. Kipre.
Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 11,3 ct/kWh. Liepą ši kainos dalis galutinėje kainoje mūsų šalyje sudarė 46 proc. – tai 4 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.
Latvijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 11,3 ct/kWh, Estijoje – 9,5 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Latvijoje ir Estijoje taip pat žemesnė už ES šalių vidurkį ir atitinkamai sudaro 48 proc. ir 47 procentus.
Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai liepą mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,2–15,0 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Vokietijoje, Airijoje ir Čekijoje (35,6–41,4 ct/kWh).
Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, liepą skyrėsi 4,5 karto: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 41,4 ct/kWh, Vengrijoje – 9,2 ct/kWh.
Svarbu, kad galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.
Paieška archyve
