Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 procentais. Tai lėmė mažesnė nacionalinė elektros gamyba, ypač vėjo elektrinėse, bet kainų augimą pristabdė importas per elektros importo jungtis su Latvija ir Švedija bei pakankamai gausi saulės elektrinių gamyba.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc. – iki 56,3 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tą pačią liepos savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 101,4 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 98,3 Eur/MWh.
Liepos 21–27 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, didėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 8 proc. – nuo 52 Eur/MWh iki 56,3 Eur/MWh, Estijoje – 31 proc. – nuo 37,7 Eur/MWh iki 49,3 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos augo 10 proc. – nuo 42,5 Eur/MWh iki 46,6 Eur/MWh, Vokietijoje elektra pabrango 1 proc. – nuo 88,6 Eur/MWh iki 89,6 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kaina keitėsi mažiausiai – padidėjo vos 0,4 proc. – nuo 103,5 Eur/MWh iki 103,9 Eur/MWh. Tuo tarpu didžiausias elektros kainos pokytis buvo Suomijoje, kur jos kaina išaugo 47 proc. – nuo 18 Eur/MWh iki 26,3 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje liepos 21–27 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 3,2 proc. – iki 204,5 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 96,4 GWh, arba 18,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite ir buvo mažiausia šiemet. Tai lėmė rekordiškai maža elektros gamyba vėjo elektrinėse. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 47 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos bei Švedijos.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės – 57 GWh elektros – tai 1,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 57,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 14,8 proc. mažiau elektros energijos – 48,5 GWh.
Prognozuojama, kad ES saulės energetikos plėtra 2025 m. pirmą kartą per beveik dešimtmetį lėtės, nors birželį ši energijos rūšis pirmą kartą tapo pagrindiniu elektros gamybos šaltiniu. Lėtėjimą daugiausia lemia mažėjantis gyventojų susidomėjimas stogo saulės elektrinėmis dėl žemų elektros kainų ir mažėjančių subsidijų. Tuo tarpu didelio masto saulės projektai išlieka stabilesni. Energetikos sistemos lankstumas ir baterijų saugyklos išlieka pagrindiniais įrankiais, padedančiais atskleisti visą saulės energijos potencialą – jie leidžia patenkinti didžiausią elektros paklausą, stabilizuoti tinklą ir pagerinti projektų ekonominį efektyvumą.
Vėjo elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 13,5 GWh elektros energijos – tai 36,6 proc. mažiau, palyginus su ankstesne savaite, kai jų generacija siekė 21,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 10,5 GWh elektros energijos, arba 22 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 9,2 GWh – tai 23,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 11,9 GWh, ir 38,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 14,9 GWh.
Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 10,6 GWh – tai 50,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 21,3 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 20,7 GWh, arba beveik dvigubai daugiau nei šiemet.
Paieška archyve
