Praėjusį savaitgalį „Nord Pool“ biržojeLietuvos kainų zonoje fiksuotas dar vienas neįprastas reiškinys – didmeninė kaina šeštadienį mūsų šalyje buvo viena mažiausių visame Baltijos jūros regione ir siekė 0,0103 Eur/kWh (be PVM). Įpusėjus liepos mėnesiui, vidutinė mėnesio elektros kaina biržoje kol kas išlieka panašiame lygyje kaip ir birželį ir yra viena mažiausių šiais metais. Jeigu tendencijos išsilaikytų panašios – su birža susietus elektros tiekimo planus turintys vartotojai galėtų tikėtis kukliausių sąskaitų už elektros energiją šiais metais, rašoma „Enefit“ pranešime žiniasklaidai.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius aiškina, kad nors su birža susietus planus turintys vartotojai patys prisiima kainų svyravimo riziką, vasaros sezonas yra galimybė už elektros energiją mokėti mažiau, o birželis ir liepa – puikūs to pavyzdžiai.
„Ši vasara jau ne kartą įrodė, kad prisiimti riziką ir elektros tiekimo planą susieti su birža – apsimoka. Neseniai kalbėjome apie susiformavusią neigiamą vidutinę visos dienos elektros kainą biržoje. Praėjusį savaitgalį, kartu su Latvija, stebėjome mažiausią kainą visame regione. Tai įrodo, kad šiltuoju metų sezonu vis labiau apsimoka rinktis kintamos kainos planus. Kainų amplitudė įprastai nėra tokia didelė, tad blogiausiu atveju už kilovatvalandę klientai permokės keletą centų, o geriausiu, išnaudojant buities prietaisus ar kraunant elektromobilius tada, kai elektra pigiausia – net pavyks sutaupyti“, – sako A. Junevičius.
Kaip formuojasi elektros kaina biržoje?
Ekspertas teigia, kad iš pirmo žvilgsnio – elektros kainų formavimosi procesas „Nord Pool“ biržoje – sudėtingas, reikalaujantis patirties ir žinių, o jas stebėti ir priimti teisingus individualius sprendimus gali būti sunku. Visgi, nors įtakos elektros kainoms turi daugybė skirtingų faktorių, priimti tinkamą sprendimą nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti.
„Elektros kainoms biržoje įtakos turi daugybė aspektų: nuo orų, saulės spindulių, vėjo intensyvumo iki kiekvieno iš mūsų vartojimo įpročių. Tai koreguoja elektros kainų kreivių judėjimą. Visgi, sezoninės tendencijos egzistuoja ir tai jau ne kartą pasitvirtino.
Pavyzdžiui, vasaros mėnesiais galime tikėtis vis mažesnių kainų biržoje, nes įprastai elektros vartojimas mažėja, o gamyba iš atsinaujinančių šaltinių auga. Poreikis mažėja, pasiūla didėja. Ypač šiuo metu, kai atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje kiekis sparčiai auga. Žiemą – viskas atvirkščiai. Anksčiau temsta, daugiau laiko praleidžiame namie, daugiau vartojame elektros energijos. Šiek tiek mažiau jos pagaminame patys iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tad poreikis auga, o pasiūla neatliepia paklausos, todėl ir kaina biržoje – kiek didesnė.“
Anot jo, nors kainų svyravimai vyksta, galiojančios tendencijos nesudaro sąlygų siurprizams – su birža susietus planus turintiems vartotojams kainos už kilovatvalandę, žvelgiant į viso mėnesio vidutinę kainą, neturėtų staigiai augti. Tampame vis labiau energetiškai nepriklausoma valstybe, galinčia pasigaminti vis didesnį suvartojamos elektros kiekį, tad išorės veiksniai kainoms turi vis mažiau įtakos, biržoje atsiranda daugiau stabilumo.
Elektros tiekėjų siūlomi su birža susieti planai yra paremti didmenine elektros kaina, kuri formuojasi „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje. Prie jos pridėjus valstybės reguliuojamas kainų dalis bei nepriklausomo tiekėjo dedamąją gaunama galutinė vartotojų mokama suma. Pavyzdžiui, „Enefit“ klientams pasirinkus planą „Laisvas“, šio trečiadienio, liepos 16 d.,elektros kaina biržoje be PVM siekia 0,078Eur/kWh, todėl vartotojai turi galimybę planuoti savo elektros naudojimą ir priimti sprendimus savarankiškai.
Rizika gali atsipirkti
Bendrovės privačių klientų segmento vadovas pastebi, kad vartotojai, kurie įprastai renkasi fiksuotos kainos pasiūlymus, siekdami išvengti netikėtų kainų šuolių, dažnai remiasi klaidingomis prielaidomis, kad tai nesaugu ar neefektyvu. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2023 ir 2024 metais vidutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietus planus, buvo mažesnė nei fiksuotų tarifų. Tai reiškia, kad vartotojų prisiimta rizika yra nedidelė ir atsiperkanti.
„Kasdien bendraudami su savo klientais pastebime, kad mitas apie kainų svyravimus nuo 10 iki 100 eurų pasirinkus su birža susietus planus – vis dar gajus. Taip galėtų nutikti tik tuo atveju, jei pasaulį ištiktų rimta krizė, vėl atsidurtumėme energetinių kainų krizės akivaizdoje. Visgi, rinka pamokas išmoko, Lietuva tapo ženkliai labiau energetiškai nepriklausoma valstybe, tad tokiems svyravimams šiuo metu pagrindo nėra.“
Pastarųjų dviejų metų elektros rinkos duomenys rodo, kad net esant kainų svyravimams, vartotojai, turintys su biržos kainomis susietą planą ir kas mėnesį gaunantys kiek kitokią sąskaitą už elektrą, ilgalaikėje perspektyvoje sutaupo, lyginant su tais, kurie renkasi kainą fiksuoti. Sutaupyta suma gali siekti nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo gyventojų vartojimo įpročių.
Juolab, vartotojui įžvelgus tam tikras rizikas, su biržą susietą elektros tiekimo planą bet kada galima keisti ir pasirinkti fiksuotos kainos planą. Pavyzdžiui, šaltuoju metų sezonu, pastebėjus, kad elektros kainos biržoje tendencingai auga, galima bet kuriuo momentu keisti elektros tiekimo planą ir pasirinkti fiksuotą kainą. Tai suteikia vartotojams lankstumo ir ramybės, kad jie gali reaguoti į pokyčius rinkoje.
„Tai reiškia, kad biržos planas ypač tinkamas tiems, kurie turi arba planuoja įsirengti išmaniuosius skaitiklius. Tokiu atveju galima tiksliai matyti, kada elektros kaina bus žemiausia, ir tuo metu aktyvuoti daug energijos suvartojančius įrenginius, pavyzdžiui, elektromobilio įkrovimo stotelę, namų šildymo ar vėdinimo sistemas“, – pataria „Enefit“ ekspertas.
