Birželio mėnesį nacionalinė generacija patenkino apie 95 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio – tai trečias didžiausias vietinės elektros, per mėnesį pasigamintos vartojimui patenkinti, rodiklis nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais.
Išaugusi vėjo ir saulės elektrinių gamyba bei pradėjusi veikti „Estlink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos turėjo įtakos didmeninės elektros kainų mažėjimui: birželį kainų vidurkis mūsų šalyje buvo 36,4 proc. mažesnis nei gegužę.
Išaugusi vietinė elektros gamyba birželį lėmė 36,4 proc. mažesnes elektros kainas, o geopolitinės priežastys – naftos ir dujų brangimą
Lietuvoje dėl mažesnės elektros energijos gamybos gamtines dujas naudojančiose elektrinėse ir trąšų gamybos sustabdymo birželį suvartota 71 proc. mažiau gamtinių dujų, palyginti su gegužės mėnesiu. Latvijoje per mėnesį vartojimas sumažėjo 44,5 proc., Estijoje – 32,8 procento. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,04 TWh ir sumažėjo 94,8 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,30 TWh ir sumažėjo 29,8 proc., palyginti su geguže.
Nacionalinė elektros generacija 2025 m. birželį patenkino apie 95 proc. šalies elektros vartojimo poreikio – Nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais daugiau vietinės elektros per mėnesį pagaminta tik šiemet balandį (99 proc. vartojimo poreikio) bei gegužę (95 proc.).
Elektros energijos vartojimas šiemet birželį buvo 6,9 proc. mažesnis nei gegužę ir 6 proc. mažesnis nei pernai birželio mėnesį.
Didmeninės elektros kainų vidurkis siekė 43,01 Eur/MWh ir, palyginus su gegužės mėnesio (67,64 Eur/MWh) vidurkiu, sumažėjo 36,4 procento. Tai įvyko dėl padidėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos, birželio 20 d. pradėjusios veikti „Estlink 2“ jungties tarp Suomijos ir Estijos.
Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 70–100 Eur/MWh ribose.
Lyginant 2025 m. gegužės ir birželio mėnesius, didmeninės elektros kainos labiausiai mažėjo Estijoje (-38,9 proc.), o augo tik Suomijoje (2,4 proc.).
Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos birželį buvo Italijoje, Airijoje ir Slovėnijoje, o mažiausios — Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Baltijos šalyse. Europos Sąjungos valstybių vidurkis – 68 Eur/MWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per šių metų birželį padidėjo 0,1 proc. – nuo 0,246 Eur/kWh iki 0,247 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,1 proc. – nuo 0,245 Eur/kWh iki 0,244 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina birželį, palyginti su gegužės mėnesiu, sumažėjo nuo 0,211 Eur/kWh iki 0,181 Eur/kWh, arba 14,2 procento.
Per 2025 m. birželio mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,7 proc. – padaugėjo 1 237 elektromobiliais. Liepos 1 d. šalyje buvo įregistruoti 34 929 elektromobiliai (18 931 grynasis elektromobilis ir 15 998 – įkraunami hibridai).
Nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,18 Eur, arba 2,5 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,01 Eur) ir 3,2 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (10,13 Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų – su namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,4 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje.
Paieška archyve
