Nepaisant geopolitinių ir ekonominių iššūkių, šie metai Lietuvai pažymėti reikšmingu augimu. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bendras prekių eksportas pirmą šių metų ketvirtį buvo 1,9 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Ypač išsiskyrė lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuris augo net 7,9 proc., panašiai augo ir paslaugų eksportas. Toks augimas rodo, kad stiprėja lietuviškos kilmės produkcija ir paslaugų sektorius, o jų konkurencingumas tarptautinėse rinkose nuolat auga, rašoma „EMBank“ pranešime žiniasklaidai.
„Bendras prekių eksportas pirmą šių metų ketvirtį siekė 9,24 mlrd. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudarė lietuviškos kilmės prekės, kurių eksportuota už 6,5 mlrd. eurų. Įdomu, kad tarp pagrindinių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių penketuke kaimyninės šalys nėra pagrindinės eksporto kryptys. Sąraše išsiskiria tik Lenkija, į šią šalį pirmąjį šių metų ketvirtį iškeliavo daugiausiai lietuviškos produkcijos, apie 10,2 proc. Toliau rikiuojasi Vokietija (9,3 proc.), Jungtinės Valstijos (8,1 proc.) ir Nyderlandai (7,5 proc.). Tik po jų – Latvija, su 7 proc.
Verta pažymėti, kad eksporto apimtys į Jungtines Valstijas per metus padidėjo beveik perpus (apie 47 proc.). Prie to stipriai prisidėjo išaugęs trąšų ir mineralinio kuro eksportas“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray.
Eksperto nuomone, tai reiškia, kad Lietuvos eksportas neapsiriboja vien kaimyninėmis šalimis. Eksporto į Jungtines Valstijas augimas patvirtina, kad sėkmingam eksporto augimui atstumas nėra kliūtis, o tai suteikia pozityvumo plečiant savo eksporto grandines į kitas šalis.
Augantis paslaugų eksportas
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, Lietuvos paslaugų eksportas išaugo 7,2 proc. Transporto paslaugos išliko dominuojančios, sudarydamos apie 47 proc. viso paslaugų eksporto.
Reikšmingą dalį tarp eksportuojamų paslaugų sudaro informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugos, kurios sudaro apie 11 proc. Jos augo ir tebeaugs dėl didėjančios paklausos skaitmeninėms paslaugoms ir inovatyviems sprendimams. Šių paslaugų paklausą augina ne tik technologijų diegimo poreikis, bet ir specialistų, galinčių spręsti tiekimo sutrikimus, trūkumas.
Anot S. Demiray, verta paminėti, kad auga ir verslo paslaugų eksportas. Daugiausiai tai apima teisines, buhalterines ir konsultavimo paslaugas, tai sudaro apie 16 proc. viso paslaugų eksporto.
Apie 8 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto sudaro bankinės, draudimo ir investicinės paslaugos.
Užsienį domina lietuviška inžinerija
„Šių metų pirmąjį ketvirtį, kaip ir praėjusiais metais išsiskyrė tam tikros lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų grupės. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus į užsienį buvo eksportuota lietuviškos kilmės inžinerinės pramonės gaminių už daugiau nei 1,4 mlrd. eurų. Tai sudarė beveik ketvirtadalį lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Tarp populiariausių produktų pateko naftos produktai (1,1 mlrd. eurų), baldai ir medienos gaminiai (910 mln. eurų).
Ypač reikšmingas buvo chemijos pramonės sektoriaus augimas – eksportas padidėjo 42,6 proc. Taip pat užfiksuotas reikšmingas augimas aukštųjų technologijų sektoriuje, ypač elektronikos ir telekomunikacijų srityse – jis siekė 14,7 proc.“, – tvirtina „EMBank“ vadovas.
Eksporto augimo potencialas
Nors geopolitinė įtampa mažina reeksporto galimybes, o neapibrėžtumas tarptautinėje muitų politikoje verčia verslus pergalvoti įvairiausius scenarijus, tačiau Lietuvos verslai turi neišnaudotų kozirių.
Pastaruoju metu lietuviškos kilmės produkcijos eksportas reikšmingai augo ne tik į Jungtines Valstijas, bet ir į Ukrainą bei Maroką. Eksportas į Ukrainą augo daugiau nei penktadaliu – ypač trąšų ir elektros įrangos srityse. Eksportas į Maroką augo daugiau nei 42 proc. Tai signalizuoja apie augantį Lietuvos verslų susidomėjimą Šiaurės Afrikos rinkomis.
Pasak S. Demiray. Lietuvos verslai aktyviai ieško naujų eksporto rinkų, siekdami diversifikuoti savo veiklą ir mažinti priklausomybę nuo tradicinių partnerių. Inovacijų agentūros duomenimis daugiau dėmesio numatoma skirti Vokietijos, Kanados, Pietų Korėjos, Japonijos ir kitoms rinkoms. Agentūra yra sukūrusi subsidijų priemonę, padedančią didinti konkurencingumą, atsiverti naujoms eksporto rinkoms bei ieškoti naujų tarptautinių partnerių. Tai gali tapti dar viena paskata verslams.
Kita paskata eksporto plėtrai gali tapti mažėjančios palūkanų normos. Lietuvos banko duomenimis iki metų pabaigos „Euribor“ gali mažėti dar bent kelis kartus ir metų pabaigoje nesiekti nei 2 proc. Vertinant bendrai, Lietuvos bankas pabrėžia, kad Lietuvos įmonėms iki šiol pavyko išlaikyti atsparumą, tačiau būtent verslas yra „pirmose fronto linijose“, kai tenka dorotis su ekonominio neapibrėžtumo ir prekybos įtampų rizikomis finansiniam stabilumui. Tai reiškia, kad verslas turi nesnausti ir investuoti į savo stabilumą ir esant galimybei diversifikuoti savo veiklą.
Teigiami signalai, tokie kaip aukštųjų technologijų sektoriaus augimas skatina investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tuo metu chemijos pramonės atsigavimas ir eksporto augimas rodo potencialą plėtoti tvarius gamybos procesus.
„Prognozuojama, kad Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetinių produktų) šiemet pasieks 6,8 proc. augimą, o 2026 m. augs dar labiau, apie 7,4 proc. Tuo metu paslaugų eksportas 2025 m. galėtų augti 9,7 proc., o 2026 m. – 8,1 proc. Lietuvos verslai turi visas galimybes augti – tiek su inovacijomis, tiek su finansine partneryste. Svarbu investuoti į tai, kuo išsiskiria lietuviška produkcija: inovacijas, patikimumą, technologinius sprendimus. Taip pat būtina megzti naujus ryšius, įsilieti į naujas rinkas ir optimizuoti procesus“, – sako „European Merchant Bank“ vadovas.
Paieška archyve
