Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 57 Eur/MWh. Tai viena mažiausių savaitės kainų šiemet – pigiau elektra kainavo tik kovo 3–9 dienomis. Per savaitę šalyje pasigaminome 89 proc. visos suvartotos elektros energijos, reikšmingai padidėjus vėjo ir saulės elektrinių generacijai. Rinkose gamtinių dujų vidutinė kaina pakilo 1 proc., o Brent naftos kainos sumažėjo 0,9 procento. Mūsų šalyje benzinas atpigo 0,4 proc., dyzelino kaina nepakito, o biokuro kainos padidėjo 1,4 procento.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 10 proc. – ankstesnę savaitę ji buvo 63,3 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 99,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 68 Eur/MWh.
Baltijos jūros regiono valstybėse didmeninės elektros energijos kainos gegužės 26 d. – birželio 1 d., palyginus su ankstesne savaite, kito įvairiai. Latvijoje elektros kainos mažėjo 10 proc. – nuo 63,3 Eur/MWh iki 57 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 9 proc. – nuo 62,5 Eur/MWh iki 57 Eur/MWh. Vokietijoje elektra atpigo taip pat 10 proc. – nuo 69,1 Eur/MWh iki 61,9 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos išliko stabilios ir sumažėjo vos 0,3 proc., nuo 99,1 Eur/MWh iki 98,8 Eur/MWh, ir buvo didžiausios regione.
Nežymiai, 5 proc., elektra pabrango Švedijos SE 4 zonoje – nuo 46,5 Eur/MWh iki 48,8 Eur/MWh. Suomijoje elektros kainos didėjo 25 proc., nuo 6,3 Eur/MWh iki 7,8 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas šalyje gegužės 26 d. – birželio 1 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo tik 0,8 proc. – iki 203,8 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 182 GWh, arba 5,2 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite.
Paskutinę pavasario savaitę daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės – 65,2 GWh elektros, arba 13 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 57,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 9,8 proc. mažiau elektros energijos – 59,4 GWh.
Vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 45 GWh. Elektros generacija, palyginus su ankstesne savaite (32,8 GWh), padidėjo 37,1 procento. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 28,2 GWh elektros energijos, arba 59,6 proc. mažiau nei šiemet.
Panašus elektros kiekis buvo pagamintas ir šiluminėse elektrinėse – 45,3 GWh, tačiau, išaugus vėjo ir saulės generacijai, jis buvo 24,7 proc. mažesnis nei praėjusią savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 60,2 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 17,7 GWh, arba daugiau nei 2,5 karto mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės per savaitę mūsų šalyje pagamino 19,5 GWh – tai 24,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,7 GWh ir 32,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 14,7 GWh.
Pranešama, kad jūrinio vėjo energetika tampa pagrindine Europos siekio užtikrinti energetinę nepriklausomybę dalimi, numatoma didinti pajėgumus nuo 20 GW iki 360 GW galios 2050 metais. Tokie projektai kaip Danijos „Kriegers Flak“ rodo, kaip vėjo jėgainės jūroje gali stiprinti tarpvalstybinį energetinį saugumą ir tiekti švarią energiją. Su pagrindiniais logistikos ir priežiūros iššūkiais – uostų pajėgumais, turbinų montavimu ir jų eksploatacija – kovojama pasitelkiant inovacijas, įskaitant automatizavimą ir robotiką. Įmonės, kaip „Vattenfall“ ir „Aerones“, naudoja skaitmeninius sprendimus ir išmaniuosius įrenginius valdyti ir prižiūrėti sparčiai augantį turbinų parką. Nepaisant didelių sąnaudų ir projektų įgyvendinimo sudėtingumo, jūrinis vėjas žada didžiulę ekonominę naudą ir darbo vietas, tapdamas svarbiu Europos švarios energijos ateities ramsčiu.
Pažymima, kad atsinaujinantys energijos ištekliai ne tik prisideda prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, bet ir padeda spręsti aplinkosaugos klausimus. Europos Komisija praneša, kad dėl didelės pažangos atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ES sėkmingai įgyvendina 2030 m. klimato kaitos tikslus – prognozuojama, kad išmetamųjų teršalų kiekį pavyks sumažinti 54 proc., t. y. beveik iki numatyto 55 proc. tikslo.
Paieška archyve
