Per savaitę didmeninė elektros energija Lietuvoje išliko tokia pat žema kaip ankstesnę savaitę, vietoje pasigaminome 84 proc. visos suvartotos elektros energijos.
Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę siekė 63,3 Eur/MWh, kai ankstesnę savaitę buvo 62,8 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina mūsų šalyje buvo 72,6 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 77 Eur/MWh.
Didmeninės elektros energijos kainos gegužės 19–25 d. beveik visose Baltijos jūros regiono valstybėse kito neženkliai. Latvijoje elektros kainos mažėjo 1 proc. – nuo 63,7 Eur/MWh iki 63,3 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 2 proc. – nuo 63,7 Eur/MWh iki 62,5 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 10 proc. – nuo 52,0 Eur/MWh iki 46,5 Eur/MWh, o Vokietijoje jos augo 1 proc. – nuo 68,6 Eur/MWh iki 69,1 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos kilo 1 proc., nuo 98,4 Eur/MWh iki 99,1 Eur/MWh, ir buvo didžiausios regione, o Suomijoje elektros kainos išliko mažiausios regione, sumažėjusios 56 proc. – nuo 14,3 Eur/MWh iki 6,3 Eur/MWh.
Skelbiama, kad Suomija ir Švedija planuoja iki 2038 m. Baltijos jūroje nutiesti naują 800 MW galios povandeninį elektros kabelį, kuris pakeis senąją 400 MW galios jungtį „Fenno-Skan 1“, veikiančią nuo 1989 metų. Šį projektą vykdo šalių elektros tinklų operatoriai „Fingrid“ ir „Svenska Kraftnat“, kurie siekia padidinti elektros perdavimo pajėgumą tarp Švedijos SE 3 zonos ir Suomijos nuo dabartinių 1,2 GW iki 1,6 GW. Be to, tarp Šiaurės Švedijos ir Suomijos kitais metais pradės veikti 800 MW galios jungtis „Aurora“. Planuojama ir antroji „Aurora“ jungtis, kuri turėtų būti nutiesta 2030-ųjų pradžioje, jos galia sieks 700–1 000 MW. Šie projektai prisidės prie elektros energijos mainų stiprinimo regione ir tinklo patikimumo gerinimo.
Lietuvoje bendra elektros gamyba praėjusią savaitę siekė 173 GWh, arba 13,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.
Elektros energijos vartojimas šalyje gegužės 19–25 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 3,5 proc. – iki 205,4 GWh.
Daugiausia elektros praėjusią savaitę pagamino šiluminės elektrinės – 60,2 GWh elektros, arba 1,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 59,2 GWh ir net 3,5 karto daugiau nei prieš metus, kai jos pagamino 17,1 GWh elektros.
Saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę išaugo 12,1 proc., jos pagamino 57,7 GWh elektros, kai ankstesnę savaitę buvo 51,5 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 56 GWh, arba 3,1 proc. mažiau nei šiemet.
Vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 32,8 GWh. Nusilpus vėjui, elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su ankstesne savaite (64,6 GWh), sumažėjo 49,2 procento. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 59,6 GWh elektros energijos, arba 44,9 proc. daugiau.
Hidroelektrinės per savaitę mūsų šalyje pagamino 15,7 GWh – tai 8,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,1 GWh ir 19,0 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 19,3 GWh.
Vystytojai skelbia, kad jūrinės vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje reikalingos valstybės subsidijos, nes šiuo metu sektorius susiduria su žemomis elektros kainomis bei kitais ekonominiais iššūkiais. Anot jų, be valstybės paramos ši pramonė negali savarankiškai vystytis. Kaip pagrindinės kliūtys išskiriami Covid-19 padariniai, infliacija ir tiekimo grandinės sutrikimai. Ekspertai siūlo taikyti indeksuotas sutartis dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CFD), kurios užtikrintų stabilias pajamas gamintojams 10–15 metų laikotarpiui. Taip pat raginama nustatyti privalomus jūrinio vėjo energetikos tikslus. Vystytojai pripažino, kad tokios žinutės siuntimas yra sudėtingas, nes anksčiau sektorius pabrėžė mažėjančias sąnaudas ir augančią nepriklausomybę nuo paramos.
Paieška archyve
