Šiemet balandis buvo vienas palankiausių mėnesių energijos vartotojams. Elektros kainos, palyginti su kovu, per mėnesį Lietuvoje krito daugiausiai Baltijos jūros regiono valstybėse – beveik 19 procentų. Tai lėmė išaugusi nacionalinė elektros generacija, ypač saulės elektrinių dėl to mažėjo ir elektros importas, ir elektros kainos. Vietinė elektra patenkino apie 99 proc. šalies elektros vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 m. Mažėjo ir kitų energijos išteklių kainos: gamtinės dujos TTF per mėnesį atpigo 12 proc., biokuras – 2,4 proc., centralizuotai tiekiama šiluma – 13,4 proc., Brent naftos kainos sumažėjo 7,2 proc., o degalai mūsų šalies degalinėse atpigo 1,5–6 procentus.
Balandžio mėnesį Nyderlandų TTF prekybos taške dujos vidutiniškai kainavo 37,6 Eur/MWh – 12 proc. mažiau nei kovą, kai jų kainos siekė 42,7 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainos balandžio mėnesį svyravo tarp 32–42 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos toliau gali svyruoti 34–37 Eur/MWh ribose.
Gamtinių dujų kainos mažėjo, esant stabiliam SGD importui ir mažėjant gamtinių dujų vartojimui. Balandžio 9 d. prasidėjo pastovus Europos dujų saugyklų pildymas, atitinkantis daugiamečius pildymo tempus tokiu metų laiku. Europa užsitikrino stabilų SGD importą, esant mažai SGD paklausai Azijoje, o tai turėjo įtakos gamtinių TTF dujų Europoje pigimui.
Trys Baltijos šalys per balandį bendrai suvartojo 2,3 TWh gamtinių dujų – tai 10,6 proc. mažiau nei 2024 m. balandį, kai bendrai suvartota 2,6 TWh. Balandį gamtinių dujų vartojimas augo Latvijoje – 9 proc., o Estijoje, palyginus su ankstesniu balandžiu, suvartota 26,3 proc. mažiau gamtinių dujų, Lietuvoje jų vartojimas buvo 13,2 proc. mažesnis nei prieš metus.
Per mėnesį, šį balandį palyginti su kovu, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje sumažėjo 41,6 proc., Estijoje – 23,3 proc., Lietuvoje dėl šiltesnių orų suvartota 7,6 proc. mažiau gamtinių dujų, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Balandį dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 1 TWh ir išaugo 7,5 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,5 TWh ir sumažėjo 27,5 proc., palyginti su kovu.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. gegužės 1 d. buvo užpildytos apie 40 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 63 procentus.
Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla gegužės 1 d. buvo užpildyta apie 34 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 46 procentus. Per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 1,8 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, 0,3 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.
Balandį nacionalinė elektros generacija patenkino apie 99 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 36,3 proc. suvartotos elektros energijos (323,8 GWh). Elektros energijos vartojimas šį balandį buvo 6,3 proc. mažesnis nei pernai tą patį mėnesį ir 10,7 proc. mažesnis nei šių metų kovą.
Per mėnesį didmeninės elektros kainų vidurkis (74,57 Eur/MWh), palyginus su kovo mėnesio (91,98 Eur/MWh) vidurkiu, mažėjo 18,9 proc. – labiausiai Baltijos jūros regione. Tai lėmė padidėjusi vietinė gamyba, ypač saulės elektrinių, šiltesnių orų nulemtas mažesnis elektros energijos vartojimas. Didesniam elektros kainų mažėjimui įvykti neleido sumažėjusi vėjo elektrinių generacija, neveikianti „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos, balandžio pradžioje neveikusi, vėliau – apribota „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos bei atominių elektrinių reaktorių remonto darbai Suomijoje. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 70–100 Eur/MWh ribose.
Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, mažiausios didmeninės elektros kainos balandį buvo Ispanijoje ir Portugalijoje, didžiausios – Airijoje, Italijoje, Graikijoje. Europos Sąjungos valstybių vidurkis – 73 Eur/MWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per šių metų balandžio mėnesį padidėjo 0,8 proc. – nuo 0,246 Eur/kWh iki 0,248 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. – nuo 0,243 Eur/kWh iki 0,241 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų balandžio mėnesį, palyginti su kovo mėnesiu, sumažėjo nuo 0,240 Eur/kWh iki 0,219 Eur/kWh, arba 9 procentais.
Dėl sezoninio išpardavimo balandį biokuro kaina nukrito iki 16,42 Eur/MWh ir buvo mažiausia per tris ankstesnius šildymo sezonus, o mėnesio vidurkis buvo 16,5 Eur/MWh, arba 2,4 proc. mažesnis už kovo kainos vidurkį (16,9 Eur/MWh) ir 2,9 proc. mažesnė nei 2024 m. balandžio mėnesio kainos vidurkis (buvo 17,0 Eur/MWh).
Šildymo sezonui baigiantis, atpigus tiek biokurui ir gamtinėms dujoms, tiek superkamai šilumos energijai, balandį Lietuvos vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina buvo 6,76 ct/kWh – 13,4 proc. mažesnė nei kovą, kai siekė 7,81 ct/kWh, bet 4,7 proc. didesnė nei pernai balandį, kai buvo 6,44 ct/kWh.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina balandį buvo 6,19 ct/kWh – 18 proc. mažesnė nei kovą, kai siekė 7,58 ct/kWh, ir 4,7 proc. didesnė nei pernai balandį, kai siekė 5,9 ct/kWh. Palyginti su kovu, šilumos energijos kaina sumažėjo Vilniuje – 27,7 proc., Kaune – 8,7 proc., Klaipėdoje – 19,9 proc., Šiauliuose – 7,4 proc., Panevėžyje – 2,9 procento.
Lyginant Baltijos šalis, visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis mažiausias Lietuvoje – 6,9 ct/kWh, Latvijoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh. Penkių didžiųjų miestų šilumos kainos vidurkis balandį mažiausias Lietuvoje – 6,9 ct/kWh (kovą buvo 7,6 ct/kWh), Latvijoje – 7,2 ct/kWh (kovą buvo 7,3 ct/kWh), didžiausias Estijoje –7,8 ct/kWh (kovą buvo 8,6 ct/kWh). Lyginant sostines, šilumos kaina mažiausia Vilniuje – 5,6 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.
Brent naftos kainų vidurkis balandį siekė 66,5 USD/bbl ir buvo 7,2 proc. mažesnis nei kovą, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 71,6 USD/bbl. Brent naftos kainų mažėjimas prasidėjo, JAV paskelbus apie įvedamus muitus.
Lyginant ankstesnių metų balandžio mėnesių vidurkius, 2025-ųjų balandžio kainos vidurkis buvo mažiausias nuo 2021 m. balandžio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo 65,5 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 60–65 USD/bbl.
Per 2025 m. balandį vidutinė mažmeninė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,02 Eur/l, o dyzelino – 0,11 Eur/l. Nukritus naftos kainoms, stiprėjant euro kursui JAV dolerio atžvilgiu ir sumažėjus gamintojų maržai, mėnesio pabaigoje dyzelinas kainavo pigiau nei prieš akcizų padidinimą.
Palyginti su kovu, benzino vidutinės mėnesio kainos sumažėjo visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse 0,003–0,06 Eur/l, išskyrus Estiją, kur kaina padidėjo 0,004 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos, balandį, palyginti su kovu, sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,01–0,10 Eur/l.
Balandžio mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4 proc. – padaugėjo 979 elektromobiliais. 2025 m. balandžio 1 d. šalyje buvo įregistruoti 32 428 elektromobiliai (17 791 grynasis elektromobilis ir 14 637 – įkraunami hibridai).
Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,10 Eur, arba 2,5 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (7,79 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,22 Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų: namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,8 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje.
Paieška archyve
