Europos Komisija (EK) paskelbė tarpinį programos „Europos horizontas“ vertinimą: rezultatai rodo reikšmingą poveikį Europos ekonomikai, mokslui ir visuomenei. Ataskaitoje pabrėžiama, kad kiekvienas į šią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą investuotas euras iki 2045 m. gali sukurti iki 6 eurų naudos visuomenei ir net iki 11 eurų bendrojo vidaus produkto prieaugio. Lietuvoje programos nacionalinė kontaktinė institucija yra Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja programoje „Europos horizontas“ – pagal oficialius eCorda balandžio mėn. duomenis – Lietuva yra pasirašiusi 422 dotacijos sutartis, kurių bendra suma siekia beveik 164 mln. eurų, t. y. beveik dviem kartais (1,74 karto arba 69 mln. eurų) didesnė dotacijų suma, palyginti su programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu (2014–2020 m.), kai dotacijos suma siekė 93,98 mln. eurų.
Turėdama 93,5 mlrd. eurų biudžetą, „Europos horizontas“ programa yra pagrindinis Europos konkurencingumo ir inovacijų stiprinimo ramstis. Tarpinio vertinimo metu išskirtos penkios pagrindinės sritys, kuriose jau fiksuojamas reikšmingas programos poveikis:
- Apimtis. Iki 2025 m. sausio jau finansuota per 15 tūkst. projektų, kurių bendra vertė viršija 43 mlrd. eurų. Tarp jų – elektriniai autobusai, veikiantys vandenilio kuro elementais, nauji antibiotikai ir dirbtinio intelekto sprendimai mokslininkams.
- Mokslinė kompetencija. 80 proc. Europos mokslo tarybos (ERC) finansuotų projektų paskatino esminius mokslo pasiekimus. Nuo 1984 m. ES programos prisidėjo prie 35 Nobelio premijos laureatų veiklos.
- Inovacijos. Kiekvienas euras, investuotas per Europos inovacijų tarybos (EIC) fondą, pritraukė daugiau nei tris eurus privačių investicijų. Tai rodo, kad EIC – viena iš „Europos horizonto“ naujovių – iš esmės keičia ES paramą startuoliams ir augančioms įmonėms.
- Didesnė įtrauktis. Daugėja bendrų projektų, kuriuose dalyvauja šalys su mažesniu mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialu. Jų dalyvavimas išaugo nuo 47 proc. (ankstesnėje programoje) iki 58 proc.
- Supaprastinimas. Taikant vienkartines dotacijas, paramos gavėjai sutaupo 14–30 proc. administracinių išlaidų. Jau sutaupyta apie 63 mln. eurų. Ši priemonė ypač naudinga smulkiajam verslui ir pirmą kartą dalyvaujantiems.
Tolesni žingsniai
Remdamasi vertinimo rezultatais, EK sieks dar labiau sustiprinti programos poveikį. Planuojama dar labiau supaprastinti paraiškų teikimo ir projektų įgyvendinimo procesus. Taip pat numatomos tikslingos investicijos į mokslininkus ir inovatorius – kad Europa išliktų patraukli vieta talentams kurti, augti ir likti.
Be to, bus mažinamos kliūtys kurti ir plėtoti inovatyvias įmones. Tai bus įgyvendinama per strateginius dokumentus – naująją startuolių ir augimo strategiją, Europos inovacijų aktą ir likusią Europos inovacijų tarybos (EIC) darbo programą.
Apie vertinimą
Tarpinis vertinimas pagrįstas plačia įrodymų baze: įvertinta išsami kiekybinė ir kokybinė analizė, gauta beveik 1 700 atsakymų iš viešų konsultacijų, atlikta daugiau kaip 1 tūkst. pokalbių su projektų vykdytojais, Komisijos ir nacionaliniais atstovais bei kitomis įgyvendinančiomis institucijomis. Taip pat apklausti tiek sėkmingi, tiek nesėkmingi pareiškėjai.
Paieška archyve
