Šilumos rekordais Lietuvoje pažymėtas kovo mėnuo „atšildė“ ir elektros kainas. Praėjusį mėnesį, lyginant su vasariu, elektros kaina biržoje pigo 40 proc. iki 9,2 ct/kWh (be PVM). Prie to ženkliai prisidėjo atsinaujinančios energijos šaltiniai, o mėnesio pabaigoje Lietuva, pirmą kartą nuo 2009 m., per savaitę sugebėjo pasigaminti daugiau elektros energijos nei suvartoti, rašoma „Enefit“ pranešime žiniasklaidai.
Rekordų įtaka elektros kainoms
Kovo mėnesį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo 11,13ct/kWh (su PVM). Su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) pasirinkusiems vartotojams vidutinė galutinė elektros kaina siekė apie 22,41 ct/kWh(su PVM).
Po vasarį fiksuoto kainų šuolio, praėjusį mėnesį pavasarį stebėjome ne tik lauke, bet irkainose. Gerėjantys orai, šilumos rekordai, vis ilgėjančios dienos mažino bendrą šalies elektros energijos suvartojimą, o su juo ir kainas. Saulės vonios, pavasariškas vėjas šalyje lėmė ir didesnę vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.
Kitas svarbus faktorius, lėmęs mažesnes elektros kainas – mažėjusios gamtinių dujų kainos. Vėjo ir saulės elektrinių sugeneruota elektra mažino gamtinių dujų poreikį, todėl stebėjomekainų kritimą. Kovo mėn. gamtinių dujų vidutinė kaina mažėjo iki 41 Eur/MWh, kai vasarį 1 MWh gamtinių dujų kainavo 50 Eur.
Šį mėnesį Lietuvoje vėjo ir saulės elektrinės sugeneravo 489 GWh, kuomet vasarį buvosugeneruota tik 252 GWh. Tai – pastebimas augimas, lyginant su vasario mėnesiu, o, kaipanksčiau skelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA), šalyje pirmą kartą nuo 2009 m. per vieną iš mėnesio savaičių pagaminta daugiau elektros energijos nei jos suvartota.
Infrastruktūros problemos – vis dar faktorius
Kovą Baltijos šalys toliau jautė dar pirmąją Kalėdų dieną pažeisto „EstLink 2” elektrosperdavimo kabelio, jungiančio Estiją ir Suomiją, padarinius. Nors praėjusį mėnesį atsinaujinančios energijos pagaminta daugiau nei vasarį, šie infrastruktūriniai nesklandumai vis dar neleidžia maksimaliai sumažinti elektros kainos regione.
Dėl pažeisto kabelio į Baltijos šalis buvo importuojama mažiau pigesnės elektros energijos iš Skandinavijos, o tai didino vietinės gamybos poreikį. Latviai ir estai dažniau naudojo šilumines elektrines, kurių pagaminta elektra yra brangesnė.
Nepaisant to, kovo mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse vis vien buvo mažesnės nei vasarį.Latvijoje vidutinė kaina siekė 9,2 ct/kWh (be PVM), o Estijoje – 9,02 ct/kWh (be PVM). Tai rodo, kad rinkoje situacija po vasario mėnesio kainų šuoliuko stabilizavosi, tačiau infrastruktūriniai apribojimai vis dar išlieka svarbiu kainas veikiančiu faktoriumi.
Prognozės – pavasariškos
Pavasaris jau įsibėgėja, o šalyje nuo praėjusio sekmadienio vėl gyvename vasaros laiku. Tai reiškia, kad ir elektros rinkoje galima tikėtis tolesnio stabilizavimosi. Balandžio mėnesio orų prognozės rodo, kad vidutinė temperatūra, kritulių kiekis turėtų būti įprasti lietuviškam pavasariui. Kitaip tariant, galime tikėtis pakankamai stabilių saulės ir vėjo elektrinių gamybosapimčių.
Dėl šiltesnių orų bei ilgesnių dienų, tikėtina, mažės bendras elektros suvartojimas šalyje, todėl prognozuojama, kad elektra dar šiek tiek pigs. Jei nesulauksime siurprizų, galima tikėtis, kad vidutinė elektros kaina biržoje sieks 7,5 ct/kWh (be ESO dalies ir PVM).
O tam, kad kiekvienam iš mūsų ne tik oras už lango, bet ir nuotaika, gavus sąskaitą už elektrą, liktų saulėta, verta atkreipti dėmesį į naujas galimybes taupyti elektros energiją. Kovo pabaigoje valstybė paskelbė apie paramą elektros kaupikliams tiek verslams, tiek buitiniamsgaminantiems vartotojams. Kaupikliai – būdas efektyviau naudoti saulės elektrinėse pagamintą energiją ir sumažinti sąskaitas už elektrą, todėl dabar – puiki proga pasinaudoti parama ir įsirengti elektros kaupiklius.
Lina Valiulytė-Vaišvilienė, „Enefit“ rizikų valdymo ekspertė
