Lietuvoje daugėjant mažos galios saulės ir vėjo jėgainių, svarbu, kad piko metu pagaminta perteklinė elektra nebūtų prarasta. Valstybė nuosekliai skatina atsinaujinančios energetikos plėtrą, taip pat siekia sparčiau didinti bendrus nacionalinius elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumus. Todėl dar geresnėmis nei anksčiau finansavimo sąlygomis teikiama investicinė parama, įsirengiant vėjo ir saulės jėgainių gaminamos elektros kaupiklius: galima gauti dotaciją dvigubai didesnės talpos kaupimo įrenginiams nei iki šiol, ilginamas tinkamų finansuoti išlaidų laikotarpis, o pareiškėjų ratas plečiamas.
Lietuvos energetikos agentūra kovo 25 d. paskelbs kvietimą kreiptis dėl investicinės paramos elektros kaupimo įrenginiams įsirengti. Planuojama paskirstyti 18 mln. eurų dotacijų – tai triskart didesnė suma nei buvo skirta pernai.
Pagal pernai skelbtus kvietimus Lietuvos energetikos agentūra jau skyrė finansavimą daugiau nei 80 įmonių ir ūkininkų projektų, juos įgyvendinant planuojama įrengti elektros kaupimo įrenginius, kurių bendra talpa sieks 15,64 MWh už 4,65 mln. eurų.
Plečiamas galinčių įsirengti kaupimo įrenginius pareiškėjų ratas
„Nuo šiol valstybės dotacijas kaupimo įrenginiams įsirengti galės gauti ne tik įmonės ir ūkininkai, bet ir valstybės bei savivaldybių įmonės, įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t., kurie jau įsirengė saulės bei vėjo elektrines, savarankiškai apsirūpina elektra iš nuosavų elektrinių ir siekia užsitikrinti nenutrūkstamą jos tiekimą. Pasinaudojus dotacijomis ir įsirengus kaupimo įrenginius, juose sukauptą elektrą galima naudoti tada, kai jos labiausiai reikia“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Pagal Energetikos ministerijos patikslintas projektų finansavimo sąlygas, parama bus teikiama atsinaujinančių energijos išteklių elektrines jau įsirengusiems ūkininkams, verslo įmonėms ir viešiesiems juridiniams asmenims, kurie anksčiau negalėjo pretenduoti į šią paramą.
Valstybės dotacijos ir toliau bus skiriamos tiek gamintojų, tiek ir gaminančių vartotojų projektams. Elektrinė, prie kurios prijungiamas kaupimo įrenginys, jau privalo būti įrengta, tačiau ji neturi būti įrengta pasinaudojant valstybės parama, gali būti įrengta savo lėšomis ir pan. Svarbu tai, kad neprivaloma taikyti grynojo atsiskaitymo už energiją modelį, ši sąlyga buvo taikoma anksčiau skelbtuose kvietimuose.
Kreiptis dėl paramos ir teikti paraiškas gali visi juridiniai asmenys, įskaitant viešuosius, taip pat ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB), piliečių energetikos bendrijos (PEB) bei pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti minėtų bendrijų statusą. Įmonės, galinčios gauti nereikšmingą (de minimis) valstybės paramą, dėl dotacijos gali kreiptis dar palankesnėmis sąlygomis, t. y. ir tuo atveju, jei įranga buvo įsigyta ir kaupimo įrenginio montavimo darbai pradėti nuo 2024 m. balandžio 4 d.
Kaupimo įrenginyje turės būti kaupiama elektra, pagaminta tiesiogiai prijungtoje bet kokios galios saulės arba vėjo elektrinėje. Per metus ši energija turės sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visos kaupiamos energijos, bet ši sąlyga nuo šiol nebus taikoma, kai valstybės pagalba teikiama pagal de minimis reglamentus ir pareiškėjams, nevykdantiems ekonominės veiklos.
Dotacijos bus teikiamos iki 1000 kWh talpos ličio geležies fosfato arba ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginiams įsigyti ir įsirengti. Tokios talpos įrenginyje sukauptas maksimalus elektros kiekis prilygsta, pavyzdžiui, pramoninio kondicionieriaus, kurio šildymo ir šaldymo galia siekia po 4 kW, per vienerius metus suvartojamam elektros energijos kiekiui.
Galima gauti 30 proc. siekiantį finansavimą nuo pagal įkainį paskaičiuotos kaupimo įrenginio įrengimo išlaidų sumos. Ši suma skaičiuojama pagal atnaujintus fiksuotuosius vieneto įkainius: 1 kWh kaupimo įrenginio talpos įkainis – 698,04 eurų be PVM, naudojant ličio geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį, arba 576,86 eurų be PVM – naudojant ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį. Pavyzdžiui, įsirengus 50 kWh ličio geležies fosfato kaupimo įrenginį, dotacija siektų apie 10,5 tūkst. eurų.
Renkantis elektros energijos kaupimo įrenginį, svarbu atsižvelgti į jo talpą, galią ir veikimo trukmę. Jei kaupiklis naudojamas kaip rezervinis energijos šaltinis, vertinant tiek ekonominiu, tiek ir efektyvumo požiūriu bei remiantis kitų šalių atlikta studija, optimaliausia kaupiklio talpa sudaro apie 25 proc. elektrinės vardinės galios, o kaupiklio sukaupta energija turėtų užtikrinti 2–4 valandų trukmės energijos poreikį. Galia turi būti ne mažesnė nei apkrovos galia. Taip pat svarbu įsitikinti, ar kaupiklis suderinamas su skirtingais inverteriais, ar kaina apima visą sistemą (su inverteriu, valdymo bloku ir kt.). Gamintojas turėtų suteikti garantiją, kad per 10 metų kaupiklio talpa nenukristų žemiau 70 proc., jei jis naudojamas vienam įkrovimo-iškrovimo ciklui per dieną.
Paieška archyve
