Vasario mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginus su praėjusiu mėnesiu, augo visose Baltijos šalyse: Latvijoje ir Estijoje 65 proc. iki atitinkamai 151,76 Eur/MWh ir 151,85 Eur/MWh, o Lietuvoje – 71 proc. iki 152,47 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Valandinės elektros kainos vasarį Baltijos šalyse svyravo nuo 1,07 Eur/MWh iki 499,99 Eur/MWh.
Vėjo parkas Akmenėje
„Vasario mėnesį elektros energijos vartojimą tiek Baltijos, tiek Šiaurės šalyse lėmė labai permainingos oro sąlygos. Tam tikrais laikotarpiais oro temperatūra buvo gerokai aukštesnė arba žemesnė už normą. Dėl šių permainingų temperatūrų svyravimų Baltijos šalyse, palyginti su sausio mėnesiu, vidutinis elektros energijos suvartojimas augo 2 proc., o vėjo energijos gamyba sumažėjo 48 proc. Tai ir lėmė išaugusias elektros energijos kainas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Be to, pasak M. Gigos, reikia nepamiršti, kad dėl pažeistos Suomijos ir Estijos tarpvalstybinės jungties „Estlink 2“ remonto darbų yra gerokai apribotas elektros energijos importas iš Šiaurės šalių. Planuojama, kad minėti darbai bus baigti šių metų rugpjūčio 1 d.
Vasarį Lietuva pasigamino 64 proc. jai reikalingos elektros energijos
Vasario mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos vartojimas išliko panašus, kaip ir sausį, ir siekė 2345 GWh. Lietuvoje vartojimas augo 1 proc., palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, iki 1 035 GWh. Latvijoje elektros energijos poreikis nepakito ir siekė 588 GWh. Estijoje vartojimas sumažėjo 3 proc. iki 723 GWh.
Bendros gamybos apimtys visose trijose šalyse augo 8 proc., palyginus su pernai metų vasariu, ir siekė 1817 GWh. Lietuvoje elektros energijos buvo pagaminta 18 proc. daugiau nei pernai vasarį – 666 GWh. Latvijoje gamyba mažėjo 8 proc., iki 688 GWh. Didžiausias elektros energijos gamybos augimas buvo Estijoje – 24 proc., iki 464 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 77 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 64 proc., Latvijoje – 117 proc., Estijoje – 64 proc.
