Lietuvos įmonės yra labiau linkusios finansuoti veiklą nuosavomis lėšomis lyginant su kitomis ES šalimis. Didžiausias finansavimo trūkumas kyla įmonių poreikiui modernizuoti, atnaujinti pastatus, įrangą, skaitmeninti procesus. Visgi tik trečdalis Lietuvos įmonių ieško išorinio finansavimo. Tą parodė pirmąkart ILTE užsakymu atliktas Lietuvos verslo įmonių tyrimas, kurį ateityje planuojama kartoti kasmet.
„ILTE veikia nekonkuravimo su rinkoje veikiančiomis finansų institucijomis pagrindu. Jos intervencija galima tik tada, kai rinkoje egzistuoja trūkumas, t. y. finansavimo paklausa yra didesnė nei pasiūla. Tam, kad būtume pasirengę kuo greičiau ir geriau atliepti rinkos poreikius, pradedame nuolatos sekti, kas vyksta Lietuvos, Europos ir pasaulio ekonomikoje, ir vertinti finansavimo trūkumus“, – teigia ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė.
2024 m. rugpjūčio mėn. atliktame tyrime dalyvavo 411 pramonės, statybos, transporto ir sandėliavimo, informacinių technologijų bei paslaugų sektorių įmonių.
Tyrimas parodė, kad finansavimo išorėje ieško apie trečdalis (34 proc.) visų Lietuvoje veikiančių verslo įmonių. Finansavimo išorėje įmonėms dažniausiai prireikia siekiant išspręsti apyvartinių lėšų trūkumo problemą (32 proc.), plėtrai (29 proc.) ir modernizacijai (atnaujinimui) (21 proc.). Apyvartinių lėšų poreikis didesnis paslaugų sektoriuje, plėtrai – pramonėje. Išorinio finansavimo apyvartinėmis lėšomis dažniau ieško labai mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), plėtrai – vidutinės ir didelės įmonės (virš 50 darbuotojų).
Dar trečdalis įmonių (28 proc.) poreikius finansuoja vidiniais ištekliais, dažniausiai dėl pakankamų išteklių turėjimo ir nenoro įsiskolinti, likusi dalis įmonių – neturėjo planų ir poreikių, kuriems prireiktų papildomo finansavimo
Finansavimo trūkumas
Finansavimo trūkumas 2023-2024 m. Lietuvos verslui sudarė apie 5 mlrd. eurų arba 6 proc. BVP. Didžiausias finansavimo trūkumas kyla dėl įmonių poreikio modernizuotis, atnaujinti pastatus, įrangą, skaitmenintis. Tai sudaro du trečdalius viso finansavimo trūkumo. Finansavimo trūkumas – tai negautas finansavimas, kai įmonė nerado tinkamo finansavimo būdo poreikiui patenkinti, t. y. finansavimo paraiška buvo atmesta, pasiūlytos sąlygos neatitiko įmonės poreikių, įmonė nesikreipė finansavimo dėl esamos rinkos situacijos; įmonė nežinojo, kur kreiptis ir kaip gauti finansavimą.
2024-2025 m. laikotarpiu įmonės prognozuoja augsiantį išorinio finansavimo poreikį. Daugiausiai lėšų įmonėms prireiks modernizavimo projektams finansuoti, o plėtros finansavimo aktualumas artimiausioje ateityje kiek mažės dėl sudėtingesnės ekonominės situacijos Europoje ir pasaulyje.
ILTE finansavimo kryptys
Didindama finansavimo prieinamumą, ILTE per tris šių metų ketvirčius rinkai pristatė rekordinį, daugiau nei 2,3 mlrd. eurų vertės priemonių paketą.
„Verslas yra didžiausias ILTE klientų segmentas, todėl labai svarbu įsivertinti jo finansavimo tendencijas. Atliktas tyrimas parodė, kad šiais metais verslo įmonėms aktualiausias išliko finansavimas apyvartinėmis lėšomis – tą rodo ir augantis garantijų portfelis. Be to, atsižvelgiant į ilgalaikius verslo segmento poreikius, ILTE pasiūlė finansavimo sprendimų įmonių modernizavimo, pastatų, įrangos atnaujinimo ir skaitmenizacijos projektams“, – teigia Giedrė Gečiauskienė, ILTE Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovė.
2024 m. didžioji ILTE rinkai pasiūlyto finansavimo dalis buvo skirta projektams, kuriais siekiama investuoti į pramonės modernizavimą („Milijardas verslui“, 1,25 mlrd. eurų), energijos vartojimo efektyvumą (AEI paskolos juridiniams asmenims, 572 mln. eurų), pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą (paskolos „Pokytis“, 149 mln. eurų), pramoninius tyrimus, bandomąsias, taikomąsias ir inovacines veiklas (paskolos „Perspektyva“, 150 mln. eurų), tipinius gamybos paskirties pastatus (paskolos tipinių gamybos paskirties pastatų statybos darbams, 13 mln. eurų).
INVEGOS (šiuo metu UAB ILTE) užsakymu reprezentatyvų Lietuvos verslo įmonių tyrimą atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimas atliktas 2024 m. rugpjūčio mėn., jame dalyvavo 411 įmonių iš visos Lietuvos. Tyrimas atliktas vadovaujantis adaptuota FI Compass metodika.
