Dėl karštų orų birželį, Baltijos šalyse į viršų stiebėsi ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį jos, lyginant su geguže, augo 20,8 proc. iki 9,16 ct/kWh. Didžiausią įtaką kainoms turėjo išaugęs elektros poreikis vėsinimui, kurio nesugebėjo kompensuoti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bei sudėtinga situacija su elektros perdavimo tinklais iš kitų šalių. Situacija rinkoje sufleruoja, kad elektros kainos išliks panašios ir likusią vasarą.
Saulės efektyvumo nepakako
Birželį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -0,79 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 40,79 ct/kWh (su PVM), o mėnesio vidurkis – 11,09 ct/kWh (su PVM). Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 22,25 ct/kWh (su PVM).
Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, po COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje sukrėtimų, elektros rinka pastaraisiais metais normalizavosi. Tą rodo ir šiuo laikotarpiu fiksuojama įprasta ciklo fazė, kai po tam tikro elektros pigimo pavasarį, kainų kreivė vasaros pradžioje vėl sparčiau ėmė kilti į viršų.
„Tam neabejotinai didžiausios įtakos turėjo dėl karštų orų išaugęs energijos poreikis vėsinimui. Štai, lyginant su geguže, Lietuvoje birželį elektros paklausa nacionaliniu lygmeniu augo nuo 15 GWh iki 913 GWh“, – vieną esminių priežasčių įvardija energetikos ekspertas.
Pasak V. Fiodorovič, situaciją rinkoje, kaip jau tampa įprasta, didžiąja dalimi gelbėjo saulės elektrinių gamyba, praėjusį mėnesį pasižymėjusi ne vienu efektyvumo rekordu. Pavyzdžiui, birželio 26-ąją, 12 val., jos visoje šalyje sugeneravo 977 MW arba net 977 000 kW žaliosios energijos.
„Visgi saulės jėgainių efektyvumas rytais ir vakarais būna mažesnis, o kaip tik tuo metu energijos poreikis yra didžiausias. Todėl elektros kainai didesnę įtaką daro vėjo generacija. Deja, birželį pastaroji buvo nepastovi, atitinkamai ir kainų kreivė mėnesio eigoje svyravo tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę“, – komentuoja jis.
Iš viso vėjo parkai praėjusį mėnesį sugeneravo 150 GWh žaliosios energijos, o kartu su saulės ir vandens jėgainėmis – 450 GWh. Gegužę šis skaičius buvo 15,5 proc. didesnis.
Gelbėjo importas iš Centrinės ir Šiaurės Europos
Birželį elektra panašiai kainavo visose Baltijos šalyse: Latvijoje didmeninė kaina buvo 11,09 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 11,18 ct/kWh (su PVM). Pasak V. Fiodorovič, planiniai darbai energetikos infrastruktūroje buvo vienas esminių veiksnių, turėjusių įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse.
„Suomiją bei Estiją jungianti svarbi elektros jungtis „Estlink 2“ vis dar neveikia. Tikėtina, kad tai tęsis iki pat rugsėjo. Elektros perdavimo pajėgumai tarp Švedijos ir Suomijos birželį taip pat buvo laikinai apriboti. Suomijoje laikinai buvo vykdoma „Olkiluoto-1“ atominio reaktoriaus techninė priežiūra, Estijos elektrinėje – 8-ojo bloko remonto darbai. Visa tai mažino gamybos pajėgumus regione ir apsunkino pigesnės elektros paskirstymą tiek į Baltijos, tiek į gretimas valstybes“, – situaciją apibūdina V. Fiodorovič.
Pašnekovas pažymi, kad prielaidas didėti elektros kainoms Baltijos šalyse birželį sudarė ir nepalankios sąlygos vėjo generacijai. Tik antroji ir trečioji mėnesio savaitės Centrinėje ir Šiaurės Europoje pasižymėjo keletu itin vėjuotų ir lietingų dienų.
„Vokietijoje vyravę vėjuoti orai sparčiau įsuko vėjo jėgaines ir susidariusį pigesnės elektros perteklių leido paskirstyti į Lietuvą ir gretimas šalis. Be to, dėl gausesnio lietaus pasipildė rezervai šiaurėje, efektyviau įdarbinę vietos hidroelektrines. Tai buvo viena esminių priežasčių, leidusių pristabdyti elektros kainų augimą vasaros pradžioje“, – teigia V. Fiodorovič.
Situacija veikiausiai išliks panaši
„Enefit“ eksperto teigimu, vasara įprastai pasižymi didesnėmis elektros kainomis ir ši tendencija veikiausiai bus matoma toliau. Visgi situacija energetikos rinkoje stipriai priklausys nuo vyraujančių orų, o šie gali pateikti tam tikrų staigmenų.
„Ilgalaikės meteorologų prognozės rodo, kad liepą oro temperatūra turėtų būti iki 1,5 °C aukščiau normos, o kritulių kiekis – iki 5 proc. didesnis už daugiametį vidurkį. Šiuo atveju, vėjas ir krituliai galėtų tapti veiksniu, efektyvinančiu gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių vėsinančiu įkaitusią elektros rinką“, – sako V. Fiodorovič.
Pasak jo, negalima ignoruoti ir to fakto, kad dėl planinių darbų iki pat spalio bus apribotas Lietuvos jungties su Švedija „NordBalt“ pralaidumas. Šia elektros arterija į Baltijos šalis atiteka pigesnė energija iš Skandinavijos, tačiau laikinai gali tekti dairytis kitų alternatyvų. Per ateinančius šešis mėnesius mėnesinės kainos Lietuvoje svyruos nuo 7,6 iki 12 ct/kWh, o šešių mėnesių vidurkis bus apie 9,7 ct/kWh.
„Todėl, norint stabilizuoti ir išlaikyti žemas elektros kainas, būtina galvoti apie gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą nacionaliniu mastu. Savo indėlį į Lietuvos energetinę nepriklausomybę gali įdėti ir kiekvienas namų ūkis savo namuose įsirengdamas saulės elektrinę. Dabar tam vis dar tinkamas metas“, – dėsto V. Fiodorovič.
