Vasario mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 36 proc. mažesnė nei sausį ir siekė 7 4 ,78 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – taip pat 36 proc. iki 74,78 Eur/MWh, Estijoje – 40 proc. iki 75,52 Eur/MWh.
Valandinės elektros kainos vasarį Baltijos šalyse svyravo nuo 4,02 Eur/MWh iki 250,00 Eur/MWh.
„Dėl šiltesnių orų Baltijos šalyse elektros energijos paklausa vasarį sumažėjo 16 proc., palyginti su sausio mėnesiu. Kainos mažėjimui įtakos turėjo ir išaugusi elektros energijos gamyba – nors Baltijos šalių vėjo jėgainėse pagamintos elektros kiekis buvo 21 proc. mažesnis nei sausį, tačiau hidroelektrinėse gamyba išaugo 20 proc., o saulės elektrinėse – du kartus“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Pasak jo, vasarį elektros energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos į Baltijos šalis padidėjo 9 proc., o srautai iš Suomijos sumažėjo 41 proc. Tam įtakos turėjo Suomijos ir Estijos tarpvalstybinės jungties EstLink 2 remonto darbai, kurių terminas kovo pradžioje buvo pratęstas iki šių metų rugpjūčio 31 d. Dėl šios priežasties iš visos Suomijos ir Estijos tarpvalstybinių jungčių galios – 1016 MW – iki rugpjūčio pabaigos bus galima naudoti tik 358 MW (EstLink 1), o tai gerokai apribos elektros importo ir eksporto galimybes tarp Šiaurės ir Baltijos šalių.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, vasarį taip pat mažėjo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 21 ,47 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina vasarį sumažėjo 25 proc. ir vidutiniškai siekė 50 ,92 Eur/MWh.
Anot M. Gigos, kainos mažėjimui „Nord Pool“ regione vasarį daugiausiai įtakos taip pat turėjo atšilę orai ir, palyginti su sausiu, 13 proc. sumažėjęs elektros energijos vartojimas. Nors mėnesio pradžioje Šiaurės šalyse buvo stebima labai aktyvi elektros gamyba vėjo jėgainėse, vis tik bendras vasarį pagamintos energijos kiekis išliko 14 proc. mažesnis nei sausį. Tuo metu Šiaurės šalių atominių elektrinių gamyba, palyginti su sausio duomenimis, augo 4 proc.
Lietuvoje mažėjo ir vartojimas, ir gamyba
Vasario mėnesį bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse siekė 2 359 GW, tai yra 16 proc. mažiau nei sausį, tačiau, palyginti su pernai metų vasariu, suvartojimas padidėjo 6 proc. Lietuvoje praėjusį mėnesį suvartota 16 proc. mažiau elektros energijos nei sausį – 1 027 GWh, Latvijoje – 13 proc., 585 GWh, o Estijoje vartojimas smuko 18 proc. ik 747 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalyse iš viso buvo pagaminta 1 688 GWh elektros energijos – tai 17 proc. mažiau nei sausį arba 15 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Lietuvoje gamyba, palyginti su sausio mėnesiu, sumažėjo 19 proc., iš viso buvo pagaminta 565 GWh elektros energijos. Latvijoje gamyba mažėjo 8 proc. iki 749 GWh, Estijoje pagamintos elektros energijos kiekis krito 30 proc. ir sudarė 374 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 72 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 55 proc., Latvijoje – 128 proc., Estijoje – 50 proc.
Paieška archyve
