Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje paženklintas pozityvia nata. Lyginant su sausiu, vasarį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė energijos kaina „Nord Pool“ biržoje mažėjo daugiau nei trečdaliu. Tam didžiausios įtakos turėjo šiam mėnesiui retai būdingi šilti orai, efektyvi gamyba vėjo parkuose bei dėl patvinusių upių daugiau darbo turėjusios regiono hidroelektrinės.
Lietuvoje elektra atpigo 36 procentais
Vasarį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -0, 244 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 30,25 ct/kWh (su PVM), mėnesio vidurkis – 9,05 ct/kWh (su PVM). Lyginant su sausiu, elektra pigo net 36 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 20,17 ct/kWh (su PVM).
Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ Rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič atkreipia dėmesį, kad didmeninėms elektros kainoms įtakos turėjo kelios esminės priežastys.
„Visų pirma, didžioji dalis vasario buvo šiltesnė, nei kažkas galbūt tikėjosi. Kartu tai lėmė mažesnę elektros paklausą. Jei sausį nacionaliniu šalies lygmeniu buvo suvartota 1202 GWh, tai vasarį – 1026 GWh elektros. Tad paklausa mažėjo -15 proc. Vertinant, kad vasaris buvo trumpesnis negu sausis, vidutinis dienos suvartojimas mažėjo 8,7%. Nuo 38,7 Gwh iki 35,4 Gwh. Tik antroji mėnesio savaitė buvo kiek vėsesnė – tuomet laikinai išaugusį energijos vartojimą teko kompensuoti brangioms šiluminėms elektrinėms, mat vasario 5–11 d. vėjo generacija ženkliai smuko, taip pat vyko iš anksto suplanuotas Elektrėnų komplekso 8 bloko bandymas“, – rinkos tendencijas Lietuvoje apibūdina V. Fiodorovič.
Visgi elektros kainas stabilizuoti leido bendrai per trumpesnį mėnesį 301 GWh pasiekusi vėjo generacija, kuri sausį sudarė 365 GWh. Negana to, anot energetikos eksperto, sparčiai tirpstantis sniegas ir krituliai ženkliai papildė regiono upių baseinus ir davė daugiau darbo hidroelektrinėms. Pasak V. Fiodorovič, bendrai per vasario mėnesį iš atsinaujinančių išteklių (vėjo, saulės, vandens) sugeneruota 405 GWh žaliosios energijos, kai per tą patį laikotarpį sausį – 463 GWh.
Sniegas įdarbino Latvijos hidroelektrines
Ryški elektros kainų mažėjimo tendencija vasarį buvo stebima ne tik Lietuvoje, bet ir likusiose Baltijos šalyse. Palyginimui, Latvijoje didmeninė kaina buvo 09,05 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 09,21 ct/kWh (su PVM).
„Daugelį išankstinių prognozių paneigę šilti orai didelę mėnesio dalį vyravo visame regione, o tai lėmė energijos vartojimo mažėjimą. Į tai sureagavo ir didmeninė rinka – visose Baltijos šalyse elektra pigo daugiau nei trečdaliu.
Šis reiškinys ypač buvo stebimas Latvijoje, kur jėgainės yra galingesnės. Čia gamyba vien vasario 19–25 d. pakilo nuo maždaug 71 iki 93 GWh. Augant gamybos pajėgumams Latvijoje, atitinkamai iš šios kaimynės didėjo energijos srautai į gretimas šalis. Iš viso per vasario mėnesį iš vėjo ir vandens pagaminta 391 GWh“, – teigė V. Fiodorovič.
Anot energetikos eksperto, dar labiau patenkinti elektros paklausą visose trijose Baltijos šalyse vasarį tebetrukdė sausį sugedusi elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „EstLink 2“. Iš pradžių planuota ją suremontuoti iki kovo, tačiau dabar gedimus ketinama pašalinti tik balandžio pradžioje.
Artimiausiu metu dar gali būti staigmenų
Kaip įspėja „Enefit“ atstovas, nors kiek netikėtai šiltas ir vėjuotas vasaris sudarė palankias sąlygas mažėti elektros kainoms, visgi atsipalaiduoti nederėtų.
„Žiemos ir pavasario sandūra dar gali pateikti staigmenų, o kiekviena nauja vėsesnio oro banga – pretekstas didėti energijos paklausai ir elektros kainoms vėl patraukti aukštyn. Šiuo atveju pažaboti jų augimą ar netgi sudaryti prielaidas kainų mažėjimui galėtų efektyvi gamyba iš vėjo, vandens ir saulės, kuri pastaruoju metu pasirodo vis dažniau“, – dėsto V. Fiodorovič.
Atsižvelgiant į tai, dabar yra geras metas pagalvoti apie saulės jėgainės įsirengimą. Iki kol įsibėgės šiltasis metų sezonas, anot rinkos žinovo, ji jau gali atsidurti ant namo stogo.
„Praktika rodo, kad saulės jėgainė mėnesio elektros sąskaitas gali sumažinti perpus ar netgi daugiau, o jos atsiperkamumas siekia maždaug 4–5 metus, atsižvelgiant į energijos vartojimo poreikius. Beje, iškart visos sumos elektrinei turėti nėra būtina, nes tiekėjai įprastai siūlo galimybę ją įsigyti išsimokėtinai“, – pataria bendrovės atstovas.
Paieška archyve
