2023 m. itin reikšmingai išaugo elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse. Kaip skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų, o atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės pagamino rekordiškai daug elektros energijos – ji sudarė 70 procentų visos šalies gamybos. Elektros energijos suvartojimas per metus sumažėjo 1,2 procento.
2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudarė daugiau nei du trečdalius visos šalyje pagamintos elektros.
2021-aisiais atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 48 procentai šalies elektros energijos, 2022-aisiais ši dalis pasiekė 60 procentų, o 2023-aisiais sudarė 70 procentų.
Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 1,513 TWh iki 2,524 TWh, saulės – nuo 0,273 TWh iki 0,633 TWh, o hidroelektrinių nuo 0,457 TWh iki 0,589 TWh.
Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2022 m., paaugo 12,9 procento (nuo 1,161 TWh iki 1,311 TWh).
Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 3,972 TWh.
Visa Lietuvos elektros gamyba 2023 metais siekė 5,664 TWh, 33,3 procentais daugiau nei 2022 metais.
Lietuvoje elektros energijos pagaminta daugiausiai nuo 2010-ųjų – pirmųjų metų po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Vertinant, kiek suvartojamos elektros energijos Lietuva pasigamina pati, pernai vietos gamybos dalis nuo bendro suvartojimo siekė 48 proc. – tai taip pat didžiausias rodiklis nuo 2010 metų. Palyginimui, užpernai gamyba užtikrino 35 proc. bendro suvartojimo.
Elektros suvartota 1,2 procento mažiau
Per 2023 metus Lietuvoje suvartota 11,056 TWh elektros energijos. Tai yra 1,2 procento mažiau nei užpernai, kai šis skaičius siekė 11,192 TWh.
Palyginti su 2022 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 1,3 procento – nuo 3,999 TWh iki 4,053 TWh. Žemės ūkyje elektros energijos suvartojimas liko stabilus – 0,248 TWh. Transporto sektoriuje elektros vartojimas mažėjo 5,9 procento – nuo 0,096 iki 0,091 TWh, paslaugų srityje mažėjo 3,7 procento – nuo 3,558 TWh iki 3,427 TWh.
Palyginti su 2022 m., gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 4,6 procento mažiau – nuo 3,289 TWh iki 3,138 TWh.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2023 metus į Lietuvą importuota 9,794 TWh elektros energijos, 12,7 procento mažiau nei 2022 m., eksportuota – 2,865 TWh arba 8 procentais daugiau nei 2022 metais.
Importas iš Estijos augo 39,3 procento (0,331 TWh), importas iš Švedijos mažėjo 1,2 procento (4,967 TWh), iš Lenkija – augo 5,1 procento (1,161 TWh). Importas iš Latvijos mažėjo 19,3 procento (3,290 TWh).
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei pernai, nei užpernai Lietuva nevykdė. Nuo 2022 m. pirmojo pusmečio taip pat nevyksta elektros energijos prekyba su Rusija.
Didžiausią elektros eksporto dalį 2023 m. sudarė eksportas į Lenkiją – 1,694 TWh arba 10,5 procento mažiau nei 2022 metais. Labiausiai augo eksportas į Latviją – 192,3 procento iki 0,370 TWh.
„Litgrid“ informacija
Paieška archyve
