Praėjusią savaitę sumažėjusią vėjo elektros gamybą Lietuvoje keitė vietos šiluminės jėgainės ir iš Latvijos importuojama energija. Nors gamtinių dujų paklausa išaugo, dėl stabilių dujų kainų didelių pokyčių didmeninių elektros kainų pokyčių nebuvo, informavo „Litgrid“.
Sausio 23–29 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 7 proc. nuo 117 iki 126 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo 114 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba, tačiau kainos Latvijoje ir Estijoje išliko panašiame lygyje, o Lietuvoje nežymiai išaugo. Lietuvoje vėjo jėgainės gamino net 38 proc. mažiau nei prieš savaitę, o šį trūkumą keitė šiluminių jėgainių gamyba ir didesnis energijos importas iš Latvijos.
Nors Latvijos hidroelektrinės dėl šiltos žiemos ir toliau gamina rekordinius elektros energijos kiekius, praėjusią savaitę daugiau gamino ir šiluminės jėgainės Rygoje. Įprastai augant šiluminių elektrinių gamybai stebėdavome itin didelius elektros kainų šuolius, tačiau praėjusią savaitę „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje dujų kaina kito nuosaikiai. Pavyzdžiui, dujos praėjusią savaitę brangiausios buvo pirmadienį – kainavo apie 69 Eur / MWh, palyginti, pirmoje sausio pusėje dujų kainos svyravo tarp 70 Eur / MWh ir 80 Eur / MWh, todėl galime teigti, kad jos išlieka stabilios. Pagrindinė to priežastis – aukštas gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygis Europoje, jis siekia apie 75 procentus“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 4 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 239 GWh iki 249 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 80 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 82 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba mažėjo 38 proc. nuo 35 GWh iki 21 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba augo 36 proc. nuo 21 GWh iki 29 GWh, taip pat augo ir hidroelektrinių generacija – 10 proc. nuo 24 GWh iki 27 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 36 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 27 proc., hidroelektrinės – 33 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 6 proc., nuo 230 GWh iki 244 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 33 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 67 proc. buvo importuota per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 6 proc., nuo 56 GWh iki 59 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 98 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 2 proc. į eksportuoti į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 99 proc. Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
