Energetikos tarifų dedamąsias nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad didžiajai daliai gaminančių vartotojų taikomas vadinamasis pasaugojimo mokestis kitais metais preliminariai galėtų augti apie 1,5 ct/kWh, t. y. virš 30 proc. VERT vadovas Renatas Pocius 15min paaiškino, kad šiam tarifui tiesioginę įtaką daro augančios kitų elektros tiekimo paslaugų kainos – o šios didėja visiems.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip 15min informavo VERT, 2023 m. tokios paslaugos kaina prie žemos įtampos tinklų prisijungusiems buitiniams vartotojams galėtų didėti nuo šiandieninės 4,477 ct/kWh iki maždaug 5,92 ct/kWh (įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį). Tai apie 1,45 cento, arba 32 proc. didesnis įkainis.
Tuo tarpu prisijungusiems prie vidutinės įtampos tinklų 2023 m. vadinamasis pasaugojimo mokestis didės nuo 1,8 ct/kWh iki 2 ct/kWh (neskaičiuojant PVM), t.y. apie 11 proc.
VERT vadovas Renatas Pocius 15min pažymėjo, kad būdų gaminantiems vartotojams „atgauti“ elektros energiją yra ne vienas.
Jis pabrėžė, kad „pasaugojimo“ mokestis 30 proc. didėtų tai daliai vartotojų, kurie pasirinkę metodą, oficialiai vadinamą „atsiskaitymu už atgautą energijos kiekį“.
Jis pats populiariausias – tokį būdą pasirinkę apie 80 proc. gaminančių vartotojų.
Kiti, mažiau populiarūs galimi būdai – atsiskaitymas už leistiną generuoti elektrinės galią (šiandieninis įkainis – 2,5168 euro/kW/mėn.) ir atsiskaitymas kilovatvalandėmis pagal procentus (gaminančiam vartotojui lieka 67 proc. pagamintų kWh).
„Mano pasisakymas daugiau orientuotas į šitą planą. Taip, jiems didėtų apie 30 proc. Grubiai kalbant, apie 1,5 ct/kWh. Bent jau šiandienos perspektyvoje planuojamas toks pokytis“, – 15min kalbėjo VERT vadovas.
Saulės elektrines įsigiję vartotojai gali atiduoti pagamintos energijos perviršį į elektros tinklą, o vėliau, mažėjant nuosavai generacijai ir didėjant energijos poreikiui, jį „atsiimti“ už neaukštą „pasaugojimo“ mokestį.
R. Pocius pabrėžė, kad sąvoka „pasaugojimo mokestis“ yra naudojama dėl paprastesnės viešosios komunikacijos, tačiau iš tiesų tarifas nėra nepriklausomas mokestis – jam tiesioginę įtaką daro kitų – skirstymo, perdavimo ir sisteminių paslaugų tarifų – kainų pokyčiai.
„Mokestis koreliuoja su skirstymo, perdavimo tarifais. „Pasaugojimo mokestis“ yra įvestas kaip politinė sąvoka, kad visiems būtų aišku, bet kalbant paprastai – tai yra tinklų mokestis. Šiuo atveju mes nustatėme šiek tiek mažesnę perdavimo kainą, bet skirstymo kaina išaugo gerokai“, – aiškino R. Pocius.
„Skirstymo kainos augimas iš esmės sąlygoja šito tarifo augimą“, – apibendrino jis.
Lapkritį VERT patvirtino ESO elektros energijos skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais tarifus.
Kaip informuoja VERT nediferencijuota persiuntimo paslaugos kaina žemos įtampos buitiniams vartotojams 2023 m. lyginant su 2022 m. I pusmečiu didės 1,78 ct, arba 37 proc. 2023 m. nustatyta 6,638 ct/kWh, o 2022 m. I pusmečiui – 4,857 ct/kWh.
„Persiuntimo paslaugos kaina labiausiai didėjo dėl elektros energijos technologiniams nuostoliams padengti pirkimo sąnaudų didėjimo, taip pat dėl infliacijos ir darbo užmokesčio didėjimo šalyje“, – rašoma VERT atsiųstame atsakyme.
Galutinis sprendimas dėl elektros tarifų turi būti priimtas ne vėliau nei lapkričio 30 d.
R. Pocius taip pat pažymėjo, kad VERT nustatyta ESO skirstymo dedamoji nuo naujų metų didėja visiems elektros vartotojams, tad gaminantys vartotojai šiuo atveju nėra diskriminuojami.
„Brangsta absoliučiai visiems. Taigi gaminantys vartotojai dėl to neįgauna nei pranašumo, nei trūkumo. Visiems vartotojams [kainos] auga net daugiau. Kaip tik gaminantys vartotojai turi įstatyme numatytą privilegiją, kad jie, pavyzdžiui, moka, grubiai kalbant, tik pusę perdavimo tarifo – nemoka kintamos dalies, o tik pastoviąją. Net jeigu yra augimas, jis turi mažesnį neigiamą efektą negu visi kiti vartotojai“, – 15min sakė pašnekovas.
2021 m. pasaugojimo tarifas taip pat buvo didesnis nei šiais metais: jis siekė 5,445 ct/kWh su PVM.
Tais metais taip pat argumentuota, kad tarifo augimą lėmė 2021 metams nustatytos didesnės elektros energijos skirstymo kainos, tačiau jį kiek prislopino perdavimo ir sisteminių paslaugų kainų mažėjimas.
ESO duomenimis, rugsėjo viduryje Lietuvoje buvo 30 tūkstančių gaminančių vartotojų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei prieš metus. Bendra gaminančių vartotojų ir nutolusių gaminančių vartotojų įrengtoji galia siekė 423 MW.
Kaip jau minėta, objektai gali savo pagamintą elektros energijos perteklių atiduoti „pasaugoti“ už papildomą mokestį į tinklus, o vėliau, atsiradus energijos trūkumui, panaudoti.
Namų ūkiai naudojasi tokia schema šaltuoju metų laikotarpiu – vasarą saulės jėgainių prigamintos elektros įprastai būna per daug esamiems poreikiams, tačiau orams vėstant ir dienoms ilgėjant elektros pagaminama vis mažiau.
Namų ūkiai, gaminantys elektrą, tačiau jokia forma nenorintys mokėti tinklo mokesčių, gali naudoti elektros energijos kaupiklius, tačiau kol kas Lietuvoje visus metus neribojant poreikių išsiversti vien su saulės elektrinėmis būtų labai neefektyvu ar netgi neįmanoma.
Paieška archyve
