Elektros energijos biržos operatorius „Nord Pool“, atsižvelgdamas į Lietuvos ir Latvijos bei Estijos reguliuotojų reikalavimą, pakeis rinkos taisykles, kurios žymiai sumažins maksimalių elektros energijos kainų biržoje susiformavimo tikimybę – didžiausia, 4 eurų už kilovatvalandę, elektros kaina buvo pasiekta rugpjūtį. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas 15min teigė, kad šis pakeitimas svarbus, bet pokyčių bus ir daugiau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pagal nuo 2022 m. gruodžio 8 d. įsigaliojantį mechanizmą biržos kainai pasiekus 1500 Eur/MWh ribą biržos dalyviai galės pakoreguoti savo pateiktus pavedimus biržoje, operatoriui organizuojant vadinamąjį antrąjį aukcioną kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead), rašoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos svetainėje.
Atitinkamai biržos dalyviai galės padidinti savo teikiamų pirkimo ir pardavimo pavedimų lankstumą, sumažinti arba padidinti nurodytą prekiauti kiekį ar kainą, taip padidinant tikimybę, kad jų pavedimai būtų priimti.
Kaip praneša „Nord Pool“, šis žingsnis suvienodina „Nord Pool“ Baltijos šalių rinką su centrinėje Europoje veikiančiomis rinkomis.
„Nuo šių metų pradžios, kai Baltijos regione buvo užfiksuotos didelės kainos, glaudžiai bendradarbiavome su Baltijos šalių klientais, vietos nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir perdavimo sistemos operatoriais, kad įgyvendintume šį mechanizmą ir sumažintume tikimybę, kad jis pasikartos“, – pranešime spaudai teigia „Nord Pool“ rinkų vykdomoji viceprezidentė Emma McKiernan.
Jei Lietuvoje bus pasiekta esama maksimali 4000 eurų/MWh kainos riba, „Nord Pool“ ne tik atnaujins užsakymų teikimą, bet ir, kaip visada, pasitarusi su „Litgrid“, aktyvuos didžiausios apkrovos rezervus.
Naujos ribos bus taikomos nuo gruodžio 7 d., trečiadienio, o tiekimo diena – gruodžio 8 d., ketvirtadienis.
„Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas 15min tvirtino, kad šis pokytis yra svarbus.
„Sveikiname „Nord Pool“, nors ir po pirminio neigimo, visgi išgirdus Baltijos rinkos dalyvių ir reguliuotojų balsą. Šis pakeitimas nėra vien tik kosmetinis – tai yra svarbus pokytis, leisiantis iki minimumo sumažinti maksimalių kainų susiformavimo tikimybę Baltijos šalyse“, – teigė D. Maikštėnas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu taip pat vis dar diskutuojamos papildomos priemonės, kurios bus nukreiptos į paradoksalų pasiūlymų atmetimo mažinimą. Tačiau jų įgyvendinimas turėtų užtrukti nemažai laiko.
Maksimali 4 eurų/KWh riba buvo pasiekta rugpjūtį
Šiuo metu maksimali didmeninės elektros kainos „Nord Pool“ biržoje riba yra 4 tūkst. eurų už MWh – t. y. 4 eurus už kilovatvalandę (kWh). Ši riba rugpjūčio 17-ąją buvo pasiekta Baltijos šalių kainų zonose.
Reaguodami į elektros kainų šuolį, prekybininkai laikinai išjungė apšvietimą, vėsinimo sistemas, o pramonininkai – pristabdė gamybą.
Po šio kainų piko Baltijos šalių reguliavimo institucijos koordinuotai tyrė veiksnius, kurie galėjo lemti itin aukštas kainas ir sprendė, kaip ateityje išvengti tokio staigaus kainų kilimo ateityje.
Energetikos ministerijos pavedimu „Litgrid“ dar rugpjūtį kreipėsi į „Nord Pool“ ir pateikė siūlymus, kaip koreguoti elektros kainą nustatančias formules, kad būtų išvengta situacijų, kai biržoje susidaro pasiūlos trūkumas, kuris lemia elektros kainos augimą.
„Vieną šių metų rugpjūčio 17 dienos valandą rinkoje susiklostė labai nepalanki aplinkybių visuma, kai pritrūkus vos kelių elektros megavatų kaina pasiekė maksimumą. Tai pareikalavo peržiūrėti prekybos taisykles ir mes labai vertiname, kad rinkos operatorė „Nord Pool“ ėmėsi veiksmų. Bendradarbiaujant su Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriais ir nacionaliniais energetikos reguliuotojais buvo pakeistos prekybos elektra taisyklės, įvedant papildomą antrąjį aukcioną“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Po piko rugpjūtį, kai vidutinė didmeninė mėnesio kaina Lietuvos prekybos zonoje siekė 480 Eur/MWh, pastaruoju laikotarpiu elektros kaina mažėjo. Rugsėjį vidutinė elektros kaina siekė 360 Eur / MWh, o spalį – 189 Eur / MWh.
„Litgrid“ analitikų vertinimu, prie elektros kainos mažėjimo spalį prisidėjo atpigusios dujos, didesnis gyventojų ir verslo taupymas, išaugusi vėjo generacija bei pilnėjantys hidroelektrinių rezervuarai Skandinavijoje.
