Tęsiantis gėdingam socialinio giganto „Metaverse“ akcijų nuvertėjimui, „Meta“, anksčiau buvusio „Facebook“ investuotojai vis labiau nerimauja dėl generalinio direktoriaus ir įkūrėjo Marko Zuckerbergo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip praneša „Bloomberg“, daugelis mano, kad prieštaringai vertinama jo figūra yra pagrindinis dalykas, trukdantis atsigauti po meteorinės akcijų krizės, kurios smuko dar žemiau po to, kai šiais metais nuvertėjo labiausiai per visą savo istoriją.
Iš viso 2022 m. „Meta“ akcijos nukrito 72 proc., o analitikai iš esmės sutinka, kad nuvertėjimas, įvykęs prieš bendrą akcijų rinkos nuosmukį, kuris buvo vasarą, atsitiko dėl to, jog M. Zuckerbergas nesugebėjo įgyvendinti savo „Metaverse“ plano, dėl kurio jis pakeitė įmonės pavadinimą ir investavo mažiausiai 10 mlrd. dolerių.
Nors investuotojai vis labiau ginčijasi dėl krypties, kurią pasirinko įmonė, vadovaujant metaversijos apsėstam įkūrėjui, „Bloomberg“ pažymi, kad dėl bendrovės finansinės struktūros nustumti M. Zuckerbergą nuo vadovavimo praktiškai neįmanoma. Nepatenkinti investuotojai turėjo ir turės tik vieną pasirinkimą dėl savo akcijų, kol jis valdžioje: parduoti, parduoti, parduoti.
„Jis negirdi to, ko nori įmonės savininkai, o ne tik jis pats“, – finansų naujienų agentūrai sakė Davidas Katzas, „Matrix Asset Advisors“ vyriausiasis investicijų pareigūnas. „Per metus akcijų vertė galėtų padvigubėti, jei valdymas būtų geresnis, labiau orientuotas į akcininkus.“
Kaip pažymima pranešime, „Facebook“ įgavo nelygią balsavimo teisių struktūrą. Kompanija turi dviejų klasių akcijas: A klasės, kurias gali pirkti ir parduoti visuomenė, ir B klasės, kurių kiekviena verta 10 balsų ir nėra vieša. M. Zuckerbergui priklauso apie 90 procentų B klasės akcijų, o tai beveik visiškai apsaugo jį nuo atstatydinimo ar akcininkų įtakos.
Jo didžiulis kontrolinis akcijų paketas reiškia, kad M. Zuckerbergas, žinoma, nukentėjo finansiškai kaip bendrovės akcijų turėtojas, o naujausios analizės apibūdina jo turto praradimą iki 100 mlrd. USD. Tačiau atrodo, jog tai kaina, kurią jis nori mokėti už savo įmonės kontrolę ateityje.
20 procentų daugiau investuotojų atsisakė savo „Meta“ akcijų, todėl akivaizdu, kad jie nepritaria ir nepasitiki juo, bet tikriausiai pripažįsta, jog negalėjo nieko padaryti, kad pakeistų generalinio direktoriaus nuomonę.
