Sėkmingai baigus rekonstrukcijos darbus Telšių pastotėje ir padidinus „NordBalt“ jungtimi perduodamos elektros kiekį, elektros energijos importas iš Švedijos išaugo 56 procentais. Didesnis pigios energijos kiekis dar labiau sumažino didmenines elektros rinkos kainas Lietuvoje. Visoje Europoje kainas toliau mažina pastarosiomis savaitėmis smarkiai atpigusios gamtinės dujos, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Spalio 24–30 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 25 proc. nuo 187 iki 141 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 139 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros importas į Lietuvą augo net 13 proc., tai nulėmė išaugęs „NordBalt“ jungties pralaidumas. Spalio 17–21 dienomis „NordBalt“ buvo ribojamas iki 300 MW dėl Vakarų Lietuvos tinklo darbų.
Tačiau sėkmingai įgyvendinus darbus Telšių pastotėje, jungties pralaidumas padidintas iki 630 MW ir maksimaliai išnaudotas importui į Lietuvą. Dėl išaugusių importo apimčių ir pasibaigusių Elektrėnų komplekso testų šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo trečdaliu“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Pasak jo, elektros kainos mažėjo ne tik Baltijos šalyse, tačiau ir visoje Europoje, o to priežastimi išlieka toliau mažėjančios gamtinių dujų kainos.
„Spalio pabaigoje dujos Olandijos TTF virtualiose prekybos aikštelėse kainavo apie 30 Eur / MWh, palyginti su 200 Eur / MWh lygiu rugsėjį. Kol kas panašu, kad tokios mažos dujų kainos tėra trumpalaikė tendencija, susijusi su greičiau nei planuota užsipildžiusiomis Europos dujų saugyklomis ir mažesnės dujų paklausos.
Šąlant orams dujų paklausa turėtų augti, o su ja augs ir dujų kainos – šiuo metu ilgalaikių TTF kontraktų kaina šiai žiemai yra apie 130 Eur / MWh“, – teigia R.Bikulčius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 1 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 209 GWh iki 211 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 61 GWh elektros energijos – 16 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 72 GWh.
Lietuvoje per savaitę reikšmingai mažėjo šiluminių elektrinių generacija, ji susitraukė trečdaliu nuo 27 GWh iki 18 GWh. Taip pat mažėjo ir saulės elektrinių gamyba, kurių generacija krito per puse nuo 3,2 GWh iki 1,6 GWh. Vėjo jėgainės ir hidroelektrinės gamino panašiai kaip ir prieš dvi savaites: vėjo gamyba siekė 27 GWh, o hidroelektrinių - 12 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 29 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 44 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 72 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 13 proc., nuo 158 GWh iki 179 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 23 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 18 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo daugiau nei dvigubai, nuo 9 GWh iki 21 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 80 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 20 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 23 proc. Lenkijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 100 proc. Lietuvos kryptimi.
