Pingančios gamtinės dujos praėjusią savaitę lėmė sumažėjusias didmenines elektros energijos rinkos kainas Baltijos šalyse. Nuo mėnesio pradžios jos grįžo į žemesnį lygį, kokiame buvo vasaros pradžioje. Nors orai šąla, elektros suvartojimas kol kas auga iš lėto, pranešė „Litgrid“.
Spalio 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 209 iki 203 Eur / MWh. Elektros kaina Latvijoje siekė 202 Eur / MWh, o Estijoje ji buvo mažiausia Baltijos šalyse ir siekė 179 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje didmeninė elektros kaina sumažėjo 3 procentais. Jau antrą savaitę iš eilės kaina yra grįžusi į lygį, kurį paskutinį kartą matėme birželio mėnesį. Artėjant šaltesniems orams, didesnį elektros energijos kiekį suvartoja šildymui skirti įrenginiai, tad elektros suvartojimas iš lėto auga, tačiau šis augimas nėra didelis ir kainoms kol kas įtakos neturi. Visoje Europoje pigesnę elektrą didžiąja dalimi lėmė nukritusios gamtinių dujų kainos. Jei spalio pradžioje „GetBaltic“ dujų aikštelėse dujos kainavo beveik 200 Eur / MWh, pastarąją savaitę jų kaina nukrito iki maždaug 130 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc., palyginti su ankstesne savaite, nuo 209 GWh iki 208 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 66 GWh elektros energijos – 18 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 81 GWh.
Lietuvoje per savaitę vėjo generacija sumažėjo apie 27 proc., nuo 43 GWh iki 31 GWh, tačiau tai vis tiek yra daugiau nei vidutinė savaitinė vėjo generacija (25 GWh). Taip pat mažėjo hidroelektrinių gamyba – 16 proc. nuo 16 GWh iki 13 GWh, o šiluminių elektrinių generacija išliko tokia pati – 14,5 GWh. Saulės jėgainės pagamino 25 proc. daugiau – jų gamyba padidėjo nuo 3,7 GWh iki 4,6 GWh.
Šiluminės elektrinės pagamino 22 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 7 proc., vėjo jėgainės – 47 proc., hidroelektrinės – 20 proc., o kitos elektrinės – 4 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas didėjo 4 proc., nuo 187 GWh iki 194 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 43 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 3 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 12 proc., nuo 45 GWh iki 39 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 48 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 100 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
