Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD kasmet pristatomame pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva atsispyrė iš keletą metų nuolat užimamos 29-30 vietos ir pakilo į 25 poziciją tarp 63 šalių.
„Panašu, kad investicijos į kibernetinį saugumą, skaitmeninės infrastruktūros stiprinimas, augantis visuomenės skaitmeninis raštingumas ir technologiniai įgūdžiai duoda apčiuopiamus rezultatus. Juos matant pasauliniame skaitmeninio mūsų šalies konkurencingumo kontekste, galime drąsiai pasakyti – einame tinkama linkme skirdami dar didesnį dėmesį sumanios ir įtraukios e. visuomenės iššūkiams spręsti. Šiuo tikslu skatiname verslo ir mokslo bendradarbiavimą kuriant sprendimus, kurie neabejotinai dar labiau sustiprins Lietuvos skaitmeninį konkurencingumą“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Kaip rodo IMD atliktos verslo apklausos rezultatai, pagal pakankamą dėmesį kibernetiniam saugumui skiriančių įmonių dalį Lietuva 2022 m. pakilo į 19 vietą iš 33 praėjusiais metais. Lietuvoje didžiausias proveržis užfiksuotas pasirengimo ateičiai (angl. future readiness) srityje, kur labiausiai išsiskiria verslo paslankumo (angl. business agility) aspektas. Pagal jį Lietuva 2022 m. pakilo į 17 vietą, o aukščiausiai vertinamas yra Lietuvos verslo prisitaikymas prie naujai iškylančių grėsmių bei atsirandančių galimybių (4-ta vieta) bei įmonių paslankumas (5-ta vieta). Bendrai reitinge Lietuva užima 25 poziciją tarp 63 šalių.
„Greitai besikeičianti vietinė ir tarptautinė verslo aplinka per pastaruosius metus atskleidė Lietuvos verslų lankstumą ir gebėjimą prisitaikius prie situacijos išnaudoti naujas atsirandančias galimybes. Norėtųsi tikėti, jog atsiskleidęs Lietuvos skaitmeninis konkurencingumas išlaikys 2022 m. tendencijas ir ateityje, nes iššūkių ir rizikų turime kitose srityse. Vis dar turime nepakankamą technologijų lygio augimą. Pastebimas itin lėtas investicijų į telekomunikacijas progresas, kuris taip pat yra susijęs ir su finansavimo sunkumais. Tradiciškai Lietuvos reitingai yra žemesni ir mokslo srityse, vertinant inovacijoms ir skaitmeninimui reikalingą mokslo pažangą. Mūsų verslai yra lankstūs ir greiti, tačiau nepakankamai sumanūs“, – komentuoja Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros direktorė.
Vis tik, pasak R.Stragienės, potencialo situacijai dar labiau pagerinti yra: mokslas turi galimybes kurti ir išbandyti inovatyvius sprendimus, verslas imlus diegti sprendimams, kurie sprendžia realias problemas, o šiai sinergijai sustiprinti ateina nauja misijomis grįsta mokslo ir verslo konsorciumų finansavimo programa.
Inovacijų agentūra pradeda įgyvendinti „Lietuva 2030“ viziją pagal trimis misijomis grįstą programą. Viena iš jų – „Sumani ir įtrauki e.visuomenė“, kuri sprendžia visuomenės atsparumo kibernetiniam saugumui iššūkius. Įgyvendinimas bus grindžiamas verslo ir mokslo bendradarbiavimu – sutelkiant žinias ir verslumą viename kompetencijų centre. „Sumanios ir įtraukios e. visuomenės“ bei kitoms misijoms („Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ ir „Inovacijos sveikatai“) iš viso skiriama 77,7 mln. Eur ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų.
