Lietuvoje, rudeniškiems orams keičiant vasariškus, elektros suvartojimas sumažėjo. Atsinaujinančios energijos šaltiniai pagamino daugiau elektros nei prieš savaitę ir dėl to šiluminių elektrinių gamybos apimtys mažėjo. Europos šalyse vykstantis dujų saugyklų pildymas vyko greičiau nei planuota, dėl to dujų kaina krito, nulemdama ir mažesnes elektros kainas, pranešė „Litgrid“.
Rugsėjo 5–11 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 29 procentais iki 351 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kainos Lietuvoje mažėjo dėl kelių priežasčių. Svarbiausia jų – nukritusi dujų kaina. Rugpjūčio pabaigoje rinkose buvo fiksuojami dujų kainų rekordai, be to, buvo laukiama Rusijos sprendimų dėl „Nord Stream 1“ dujotiekio. Nors prognozės, kad šis dujotiekis bus sustabdytas neribotam laikui pasitvirtino, tačiau Vokietijos pranešimas apie greičiau nei planuota pildomas Europos dujų saugyklas turėjo priešingą efektą – dujų kainos nukrito nepaisant Rusijos taikomų dujų eksporto ribojimų. Tai buvo esminė elektros kainų mažėjimo priežastis“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak L.Varanavičiaus, Vokietijos dujų saugyklos rugsėjo 5 d. jau buvo užpildytos 85 procentais – mėnesiu anksčiau nei planuota.
Dar viena kainų mažėjimo priežastis – nuoseklus, jau antrą savaitę iš eilės fiksuojamas elektros vartojimo mažėjimas. Užpraėjusią savaitę elektros suvartojimas krito 5 proc., praėjusią savaitę – 6 proc. Tam įtakos turi atvėsę orai, mažėjantis poreikis vėsintis ir, tikėtina, prasidėjęs elektros taupymas ir taikomos efektyvesnio vartojimo priemonės.
Kainas numušė ir Lietuvoje išaugusi atsinaujinančių išteklių generacija. Palyginti su praėjusia savaite, tiek vėjo, tiek hidroelektrinių gamyba išaugo 8 GWh. Vėjo jėgainės pagamino 53 proc. daugiau – 22,5 GWh, palyginti su 14,7 GWh rugsėjo pirmą savaitę. Hidroelektrinių gamyba augo net pusantro karto, nuo 4,8 GWh iki 12,5 GWh. Tai lėmė šiluminių elektrinių generacijos susitraukimą nuo 33 GWh iki 18 GWh.
Vėjo jėgainės pagamino 34 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės sugeneravo 27 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
Šalies elektrinės užtikrino 33 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 66,6 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei savaitę, kai gamyba siekė 67,8 GWh.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 8 proc., nuo 197 GWh iki 180 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 40 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 6 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 19 proc., nuo 43 GWh iki 35 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likęs 1 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 42 proc. Lenkijos kryptimi ir 12 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 91 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
