Praėjusią savaitę Lietuva fiksavo rekordinį pigios skandinaviškos elektros importą „NordBalt“ jungtimi. Per daugiau nei 200 valandų nepertraukiamą darbą importuota 140 GWh elektros energijos, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, importas augo, nes Švedijos pietuose, padidėjus vidiniams pralaidumams, sumažėjo elektros kainos.
„Skandinavijoje, nepaisant sausringos vasaros ir mažėjančių vandens rezervų, elektros kainos išsilaiko mažiausios Europoje. Švedijoje nuo liepos pradžios išaugus vidiniams pralaidumais ir padidėjus importo srautams iš šiaurės elektros kainos pietinėse prekybos zonose susilygino su šiaurinėmis zonomis. Toks kainos sumažėjimas Švedijos SE4 zonoje teigiamai atsiliepė ir mūsų importui iš šios šalies per „NordBalt“ jungtį, nes turime galimybę gauti pigesnės elektros. Pirmą kartą istorijoje elektros importas per „NordBalt“ jungtį maksimalia 700 MW galia tęsėsi daugiau nei 200 valandų iš eilės“, – teigia jis.
Anot L. Varanavičiaus, iki šiol ilgiausias darbo laikas buvo 132 val. Didelis „Nordbalt“ pralaidumas praėjusią savaitę kompensavo elektros kainos augimą Lietuvoje.
Liepos 23-31 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje didėjo 7 proc. ir buvo 341,7 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę valandinių elektros energijos kainų skirtumas buvo didesnis nei 200 kartų. Skandinavijoje pučiant gūsingam vėjui elektros kainos buvo nukritusios beveik iki 1 Eur/MWh ribos. Išnaudojant „NordBalt“ jungtį maksimaliai, tai atsiliepė ir mūsų elektros kainai, kuri naktį nukrito iki 4 Eur/MWh. Paminėtina, kad vietinė vėjo generacija taip pat stipriai augo ir buvo daugiau nei 40 proc. didesnė palyginti su ankstesne savaite“, – aiškina L.Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. ir siekė 212 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo apie 14 proc. ir sugeneravo 67 GWh, vietinė generacija leido užtikrinti 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje pagamino šiluminės elektrinės – 24 GWh, 38 proc. mažiau nei praėjusią savaitę. Vėjo elektrinės sugeneravo 20 GWh (+42 proc.), debesuotos dienos saulės elektrinių generaciją mažino iki 10 GWh (-7 proc.). Hidroelektrinių generacija siekė 6 GWh (-45 proc.), o kitos elektrinės pagamino – 7 GWh (+126 proc.).
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 5 proc. iki 187 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 63 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 31 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 7 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 22 proc. iki 33 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc., o į Latviją likę 1 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros energijos.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 40 proc. Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
