Praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos išaugo beveik du kartus. Vėjo jėgainių generacijai Lietuvoje kritus dvigubai, tris kartus augo šiluminių elektrinių gamyba Latvijoje. Pigi skandinaviška elektra nepasiekė Lietuvos dėl mažesnės vėjo generacijos Švedijos pietuose ir vykdomų elektros tinklų remontų Estijoje, rašoma „Ligrid“ pranešime žiniasklaidai.
Lapkričio 8-15 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje išaugo 92 proc. iki 128,6 Eur / MWh, Latvijoje – 87 proc. iki 125,3 Eur / MWh. Estijoje kainų augimas buvo mažesnis – jos padidėjo 48 proc. iki 97 Eur / MWh.
„Jei lapkričio pirmąją savaitę stebėjome itin didelę vėjo generaciją ir džiaugėmės žemomis elektros kainomis, praėjusi savaitė buvo priešinga. Lietuvoje vėjo gamyba smuko beveik dvigubai, buvo remontuojamas Elektrėnų komplekso 9-asis blokas, todėl didžiąją dalimi šį vietinės generacijos trūkumą turėjome importuoti. Švedijos 4 zonoje vėjo generacija taip pat mažėjo (apie 17 proc.), todėl „NordBalt“ išnaudojimas Lietuvos kryptimi sumažėjo 34 proc. ir net 42 proc. elektros poreikio importavome iš Latvijos, kurioje didelę dalį elektros energijos gamino brangios šiluminės elektrinės.
Kitas veiksnys – skirtingai nei įprastai, Estijoje praėjusią savaitę fiksuota ketvirtadaliu mažesnė kaina nei kitose Baltijos šalyse. Taip nutiko dėl Estijos tinkluose vykdomų remonto darbų, dėl kurių sumažinti prekybos pralaidumai į Latvijos pusę. Taigi, pigi šiaurės šalių elektra nepasiekė Lietuvos ir Latvijos vartotojų. Ribojimai tęsis ir šią savaitę“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 4 proc. ir siekė 248 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 73 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 21 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 37 proc., hidroelektrinės – 34 proc., saulės elektrinės – 1 proc., kitos elektrinės – 6 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausias mažėjimas pastebėtas vėjo (43 proc.) bei šiluminių elektrinių ( 12 proc.). Tuo tarpu hidroelektrinių gamyba augo 52 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 71 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 25 proc., iki 251 GWh. 36 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 21 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 1 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai iki 60 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, likę 7 proc. – į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 68 proc. Lenkijos kryptimi ir 4 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas siekė 4proc. Švedijos kryptimi bei 44 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
