Spalio mėnesį itin išaugusi vėjo elektrinių generacija buvo viena svarbiausių priežasčių, lėmusi dešimtadaliu mažesnes elektros kainos. Lyginant su rugsėjo mėnesiu, vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino 52 proc. daugiau elektros, Vokietijoje vėjo generacija padvigubėjo, o Švedijoje išaugo 15 proc. Praėjusį mėnesį išaugo ne tik vėjo, bet ir hidroelektrinių gamyba, o šiluminės elektrinės pagamino du kartus mažiau elektros. Dėl to net 63 proc. Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Spalio mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 12 proc., iki 109 Eur/MWh, lyginant su rugsėjo mėnesiu. Latvijoje kaina siekė 106,5 Eur / MWh, Estijoje – 105,7 Eur / MWh. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo trečdaliu ir buvo 57 Eur/MWh.
„Spalio mėnesį vėjo elektrinių generacija buvo neįprastai didelė - lyginant su 2019 ar 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, vėjo elektrinių gamyba išaugo maždaug trečdaliu. Tuo tarpu Skandinavijoje vėjo gamyba išaugo dar labiau, dėl to augo ir importas iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį. Dėl šių priežasčių Lietuvoje brangia gamybos savikaina pasižyminčios šiluminės elektrinės gamino perpus mažiau nei rugsėjį. Tačiau kainoms kristi dar žemiau neleido toliau sparčiai brangstančios gamtinės dujos – per mėnesį jų kaina Baltijos šalyse šoktelėjo daugiau nei trečdaliu“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jo teigimu, didžiausia valandinė kaina Lietuvoje fiksuota spalio 7 d. – 348 Eur/MWh, panaši kaina buvo Švedijoje bei Vokietijoje. Įdomu, kad tą dieną Lietuvoje vėjo generacija buvo vidutinė – 220 MW, tačiau Vokietijoje vėjo generacijos beveik nebuvo ir aukštos kainos buvo fiksuotos visame regione.
„Tuo tarpu spalio 3 d. Švedijoje bei Vokietijoje perteklinė vėjo generacija lėmė neigiamas valandines kainas, o Lietuvoje fiksuota minimali valandinė kaina 0,07 Eur/MWh, nors tą dieną Lietuvoje vėjo generacija buvo panaši – 270 MW. Šis pavyzdys gerai iliustruoja Lietuvos kainų priklausomybę nuo vėjo generacijos ne tik mūsų šalyje, tačiau ir visame regione“, – sako L. Varanavičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pozityviai nuteikiančius ženklus lapkričio pradžioje: Lietuvoje mėnuo prasidėjo dviem laisvadieniais, kai elektros energijos vartojimas sumažėjo net 11 proc., o penktadienį pradėjęs pūsti stiprus vėjas lėmė, kad pirmą lapkričio savaitę fiksuota net 28 proc. mažesnė kaina nei spalio pabaigoje.
Lyginant su rugsėjo mėnesiu, spalį kainos krito, tačiau tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais elektros kainos siekė vos 47 Eur/MWh. Didžiausią įtaką tokiam kainų augimui toliau turi visoje Europoje stipriai brangstančios gamtinės dujos. Spalį Baltijos šalyse esančiose prekybos aikštelėse dujų kainos išaugo iki 66,87 Eur/MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį išaugo 7 proc. ir siekė 1051 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 6 proc., o vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per spalio mėnesį buvo pagaminta 402 GWh elektros energijos.
Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį sudarė vėjo elektrinės, pagaminusios 39 proc. elektros, šiluminės elektrinės gamino 29 proc., hidro ir saulės elektrinės sudarė 24 proc., likusios elektrinės gamino 8 proc. Vėjo elektrinių gamyba išaugo nuo 103 GWh rugsėjo mėnesį iki 156 GWh spalio mėnesį, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo beveik dvigubai nuo 216 GWh iki 116 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 65 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą augo 35 proc. lyginant su rugsėjo duomenimis, kai buvo atliekami „NordBalt“ bei „LitPol Link“ jungčių remontai. Didžiausia dalis importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį – 42 proc. bei iš Latvijos – 40 proc., iš Lenkijos importuota tik 2proc., o likę 16 proc. – iš trečiųjų šalių. Tuo tarpu eksportas padidėjo dvigubai, o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją, net 92 proc., likusi dalis pateko į Švediją – 5proc. bei Latviją – 3proc.
* Pastabos:
- Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
- Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
- „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis.
