Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Šalyje buvo pagaminta daugiau nei pusė reikalingos elektros energijos, o jos eksportas per Latvijos pjūvį išaugo 274 proc.
Rugsėjo 7–14 d. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Ji nukrito 12 proc. lyginant su praėjusia savaite ir siekė 38,2 EUR / MWh. Latvijoje kaina sumažėjo 9 proc. ir siekė 39,8 EUR / MWh, o Estijoje kaina traukėsi 9 proc. ir siekė 39,2 EUR / MWh.
„Praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba regione didėjo. Tačiau elektros gamyba įprastai aktyviai ją gaminančioje Estijoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu, 24 proc. Lietuvoje, tuo metu, elektros gamyba didėjo ir elektros eksportas per Latvijos pjūvį išaugo 274 proc., tai yra, beveik keturis kartus“, – pokyčius aiškina Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas.
Išaugus vėjo elektrinių gamybai ir nukritus rinkos kainoms, Estijoje gamyba šiluminėse elektrinėse mažėjo 46 proc., todėl traukėsi ir bendras pagamintos elektros energijos kiekis. Praėjusią savaitę Estijoje pagaminta elektra užtikrino vidutiniškai 62 proc. elektros suvartojimo, kai prieš savaitę šis vidurkis siekė 81 proc.
Lietuvoje elektros suvartojimas praėjusią savaitę padidėjo nežymiai, 1 proc. iki 223 GWh. Elektros gamyba šalyje tuo metu paaugo 12 proc. ir užtikrino 56 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Iš viso Lietuvoje buvo pagamintos 125 GWh elektros.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 38,6 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 28 proc., hidroelektrinės – 16 proc., kitos elektrinės – dar 17 proc. elektros energijos. Gamyba vėjo elektrinėse augo sparčiausiai – 78 proc.. Hidroelektrinės gamino 11 proc. daugiau, o šiluminės elektrinės – 5 proc. mažiau elektros, nei praėjusią savaitę.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 49 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota, bendras importo srautas beveik nesikeitė ir buvo 1 proc. mažesnis, nei prieš savaitę. Daugiau nei pusė (53 proc.) elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 41 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį. Per sieną su Latvija importuoti 5 proc., per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija į Lietuvą pateko 1 proc. importuotos elektros energijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę paaugo 17 proc. Daugiausiai – 50 proc. – eksporto buvo nukreipta per „LitPol Link“ jungtį. Per Latvijos pjūvį buvo nukreipti 46 proc. elektros energijos eksporto, likusi 4 proc. dalis buvo eksportuota per „NordBalt“ jungtį su Švedija.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 42 proc., Lietuvos kryptimi – 3 proc., „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 66 proc., o Švedijos kryptimi – 3 proc.
