Vidutinis amerikietis per savo gyvenimą pakeičia apytiksliai 10 automobilių. Lietuvoje panašus tyrimas nebuvo atliktas, bet tikėtina, kad kiekvienas mūsų šalies vairuotojas dėl įvairių priežasčių – nusidėvėjimo, pasikeitusių asmeninių ar darbo aplinkybių – per savo gyvenimą taip pat pakeičia bent keletą automobilių. Ir atėjus metui įsigyti naujus „ratus“ galvoja apie kainą, patogumą, spalvą, galią, tikrai nesibaimindamas to, kad pakeitęs automobilio markę nebegalės rinktis mėgstamos degalinės ar įprasto autoserviso.
Laikui bėgant situacija panašiai pasikeis ir Lietuvos elektros rinkoje. Daugiausiai elektros sunaudojantys buitiniai vartotojai jau gali rinktis iš penkių šalyje veikiančių nepriklausomų tiekėjų. Ir tikrai nekeista, kad daugybę metų kompleksiškai veikusi elektros infrastruktūros ir tiekimo sistema taip ir suprantama – kaip nedaloma. Nors iš tiesų tiekėjai gali būti keičiami kaip automobiliai, o infrastruktūra – laidai ir kitos perdavimo sistemos – kaip ir degalinės ar techninės apžiūros stotys, lieka tie patys.
Pirmieji įspūdžiai leidžia įsitikinti, kad su savo „asmeniniu laidu“ pas kiekvieną gyventoją ateinantis naujas elektros tiekėjas yra gerokai įsišaknijęs stereotipas. Vis dar dažnai atrodo, kad pakeitus tiekėją teks sukti galvą dėl naujų laidų, įvado, kitos infrastruktūros. Suprantama, kad visai nesinori papildomų išlaidų, pragręžtų sienų ir remonto dulkių.
Jei per ilgus dešimtmečius nebūtų nusistovėjusi tradicija, kai viskas gaunama iš vienų rankų, gal ir stebintų vartotojų klausimai apie tai, kiek kainuos laidų atvedimas iki namo, koks bus mokestis už gedimų šalinimą, jei virsdamas medis nutrauks elektros laidus, ar reikės atvesti naują elektros įvadą. Visa infrastruktūra lieka Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) žinioje, kaip ir pagalba vartotojams sutrikus elektros tiekimui.
Taip yra ir taip bus, kad ESO indėlis liks kritiškai svarbus net ir visiškai liberalizavus šią rinką. Dėl gamtos stichijų Lietuvoje per metus bent keletą kartų tūkstančiai namų ūkių ilgesniam ar trumpesniam laikui netenka elektros, kol ESO brigados nesutaiso gedimų ir neatstato elektros tiekimo. Daug investicijų ir specifinės priežiūros reikalaujanti elektros tiekimo infrastruktūra toliau lieka ir liks ESO žinioje – tai nesikeis.
Ne tik elektros, bet ir kitoms svarbioms sritims įvairiose šalyse paprastai galioja ta pati taisyklė – gyvybiškai svarbi infrastruktūra lieka valstybės rankose. Atsisakant monopolio ir didinant konkurenciją, šalia valstybei priklausančio tiekėjo-monopolisto atsiranda privačios įmonės, konkuruojančios kaina ir kokybe. Todėl keičiant elektros tiekėją papildomai investuoti ar patirti kitų išlaidų vartotojams neteks. Kitas elektros tiekėjas neatsineš „savo laido“, kaip ir kitos rinkoje konkuruojančios įmonės jis naudosis jau esamai perdavimo sistema.
Tokio rinkos išskaidymo pliusai vartotojui akivaizdūs, nes užtikrina galimybę rinktis iš visų alternatyvių pasiūlymų. Be to, šis modelis neapriboja tiekėjų veiklos pagal veiklos vietą, kitaip sakant – pagal turimos infrastruktūros gabalą.
Kadangi infrastruktūra lieka visiems ta pati, tik supaprastinamas vartotojų migravimas tarp tiekėjų, kiekvienas namas ar butas galės priimti savarankiškus, jiems labiausiai tinkančius sprendimus. Kitaip tariant, blokuoto kotedžo gyventojai ar vieno daugiabučio aukšto gyventojai galės turėti po skirtingą elektros tiekėją visiškai to nederindami su kaimynais.
Martynas Giga. Elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius
Paieška archyve
