Šiandien Vyriausybė patvirtino keturias Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktas Ateities ekonomikos DNR plano priemones. Jomis siekiama didinti eksporto konkurencingumą ir pridėtinę vertę, skatinti skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimą, finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus GovTech sprendimams, didinti žaliųjų inovacijų naudojimą. Taip pat patvirtinta bendradarbystės centrų „Spiečius“ plėtra ir tikslinių verslo kompetencijų ugdymas, naujų inovacinių veiklų palaikymas trumpuoju laikotarpiu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Didindama Lietuvos eksporto konkurencingumą ir pridėtinę vertę, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“, organizuos sektorinius renginius (parodas, verslo misijas ir kt.) ir skatins verslą juose dalyvauti. Taip pat bus organizuojami nuotoliniai renginiai: verslo atstovų susitikimai, seminarai, kontaktų mugės ir kt. Šią veiklą „Versli Lietuva“ įgyvendins pirkdama išorės paslaugas, kurias konkurso būdu galės siūlyti ir verslo asociacijos. „Versli Lietuva“ taip pat kreipsis į socialinius ir ekonominius partnerius dėl rekomendacijų atrenkant sektorinius rinkų ekspertus ir konsultantus užsienyje.
Eksporto konkurencingumui ir pridėtinei vertei didinti numatyta 9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 6 mln. eurų – eksporto skatinimo projektams, 3 mln. eurų – atvykstamojo turizmo rinkodaros projektams. Tikimasi, kad 2021–2023 m. laikotarpiu projektuose dalyvausiančios įmonės sudarys eksporto sutarčių už 50 mln. eurų.
Vidutiniškai vienas užsienio turistas kelionės metu Lietuvoje išleidžia apie 340 eurų. Investuojant 3 mln. eurų, pritraukti 1 turistą kainuos apie 7,5 euro. 3 mln. eurų investicija į Lietuvos turizmo rinkodarą pritrauks papildomus 136 mln. eurų turizmo sektoriaus pajamų.
Priemonė „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus GovTech sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“ prisidės prie skaitmeninės ekonomikos ir verslo plėtros. Ji taip pat sudarys galimybę kurti naujas darbo vietas, transformuoti viešąjį sektorių, didinant jo efektyvumą, taip pat inovatyvius viešuosius pirkimus padaryti dažnesnius ir patrauklesnius.
Įgyvendinant šią priemonę numatoma finansuoti inovatyvių sprendimų bandomųjų versijų pirkimą. Taip bus sprendžiamos socialinės ir viešojo sektoriaus problemos. Planuojami 5 kvietimai viešojo sektoriaus institucijoms pateikti svarbiausius savo uždavinius, kuriuos galėtų spręsti inovatyvios komandos iš privataus ir viešojo sektoriaus, mokslo įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų. Šiai priemonei numatyta skirti beveik 7 mln. eurų.
GovTech rinka – tai dar neišnaudota galimybė Lietuvai įtvirtinti savo, kaip skaitmeninės ekonomikos lyderės, įvaizdį. GovTech terminas apima inovacijas teisėkūros, socialinės gerovės, sveikatos apsaugos, transporto, teisingumo, švietimo ir kitose srityse. Europos žaliojo kurso požiūriu ypač svarbios tampa žaliosios inovacijos, kurių principu siekiama grįsti skaitmeninimą ir ateities ekonomiką.
Šiuo metu Lietuvoje viešieji pirkimai sudaro 12 procentų bendrojo vidaus produkto, todėl viešojo sektoriaus organizacijos turi didelį poveikį formuojant ekonomikos pokyčius. Pirkdamos inovatyvius produktus, jos įsigyja ne tik geresnių sprendimų ar sutaupo lėšų, bet ir gali paskatinti inovacijų kūrimą rinkoje.
Bendradarbystės centrų „Spiečius“ plėtra leis ugdyti tikslines kompetencijas, sudarys sąlygas diegti inovacijas ir mažins regioninius skirtumus Lietuvoje. Steigiant ir plečiant šiuos centrus regionuose didės verslumas, augs smulkusis ir vidutinis verslas. „Verslios Lietuvos“ veiklos duomenys rodo, kad su bendradarbystės centrų „Spiečius“ pagalba įsikūrusių verslų apyvarta auga ne mažiau kaip 60 procentų, o išgyvenamumo rodiklis siekia net 97 procentus.
Tikslinių verslo kompetencijų ugdymo priemonių patvirtinimas Ateities ekonomikos DNR plane taip pat sudarys galimybę ugdyti tikslines verslo kompetencijas, užtikrinant individualizuotą pagalbą verslui. Tikimasi, kad pagalbos verslui priemonėmis pasinaudojusių įmonių produktyvumas išaugs. Skaičiuojama, kad bendras 700 įmonių apyvartos prieaugis sudarys apie 3,9 mln. eurų per metus. Įvykdžius priemones, per penkerius metus priemonių įgyvendinimo bendras apyvartos padidėjimas sieks 19 mln. eurų, o sukurta pridėtinė vertė – 4,4 mln. eurų.
Šiai Ateities ekonomikos DNR plano priemonei planuojama skirti 3,7 mln. eurų finansavimą.
Naujų inovacinių veiklų palaikymas trumpuoju laikotarpiu leistų išspręsti šioms veikloms priemonių problemą. Pagal šią Ateities ekonomikos DNR plano priemonę skatinamas naujų ar iš esmės patobulintų produktų ar procesų, tarp jų gamybos, statybos, konstravimo, naujų rinkodaros metodų ir verslo, darbo vietos organizavimo ar išorinių ryšių metodų kūrimas ir diegimas į rinką. Priemonė apimtų viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritis ir būtų ypač aktuali startuoliams, kurie susiduria su iššūkiais baigę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus.
Palaikydama inovacines veiklas trumpuoju laikotarpiu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skatintų įmones diegti inovatyvius produktus, kuriančius didesnę pridėtinę vertę, palyginti su tradiciniais. Šios įmonės taip pat galėtų kurti aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas, pirkti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų. Tai atneštų ženklios ekonominės naudos, gautos komercinus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus.
Šiai priemonei įgyvendinti bus skirta 1,2 mln. eurų. Priemonę administruos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
Paieška archyve
