Vis artėjant, ko gero, neišvengiamam Baltarusijos Astravo AE atidarymui, Baltijos valstybės vis dar nesusitaria dėl bendros pozicijos, ką daryti su iš Rusijos ir Baltarusijos ateinančia elektra.
Nors Lietuva principingai gina savo poziciją nutraukti bet kokius elektros pirkimo iš Baltarusijos susitarimus, vos tik už 50 km nuo Vilniaus esanti Astravo elektrinė pradės savo veiklą, Latvijos ir Estijos politikai viską vertina kiek pragmatiškiau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujienų tarnybos „Reuters“ duomenimis, Baltijos šalių atstovai svarsto galimybę apmokestinti visą elektrą, ateinančią iš Rusijos ir Baltarusijos, kol bus atsijungta nuo buvusių SSRS respublikų bendro elektros tinklo 2025 m.
Šis mokestis, kurį atitinkamai naudoja Suomija pirkdama elektrą iš Rusijos, galėtų būti dalis alternatyvių priemonių, kurias Baltijos šalys galėtų naudoti įjungus Astravo elektrinę.
Estijos elektros tinklų operatoriaus „Elering“ vadovas Taavis Veskimagis teigė, kad šis mokestis už tinklų infrastruktūros naudojimą gali siekti apie 8 eurus už MWh.
„Yrabūtina turėti kažkokį sprendimą (prieš paleidžiant elektrinę), kad nebūtų jokių trukdžių prekyboje“, – teigė Latvijos elektros tinklų operatoriaus „Augstspriegumu Tikls“ (AST) Valdybos narys Gatis Junghansas.
AST duomenimis, 2017–2019 m. Rusija ir Baltarusija pagamino apie 20 proc. visos Baltijos šalių suvartotos elektros.
Derybos dėl trijų Baltijos valstybių bendros elektros sistemos ateities atsidūrė aklavietėje dėl Vilniaus griežto nenoro priimti elektros iš, jų teigimu, grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios elektrinės.
Jeigu ši aklavietė ir toliau tęsis, Latvija ir Estija prekiaus elektra savarankiškai bei nustatys savo perdavimo mokestį iš Rusijos ir Baltarusijos, o Lietuva galės imti savo mokestį iš Kaliningrado ateinančios elektros.
„Nerimas, kad trys valstybės nebeturės bendros prekybos metodologijos, su kiekviena diena vis didėja“, – teigė Estijos energetikos vicesekretorius Timo Tataras.
Lietuvos Vyriausybė praėjusį mėnesį neratifikavo susitarimo, kuris sumažintų elektros importą iš Rusijos ir Baltarusijos 40 proc. ir savo šalyje apribojo baltarusiškos elektros perpardavinėjimą.
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad bendrai tarp trijų šalių susitarti šiuo metu yra labiau tikėtina, nei Estijai ir Latvijai tai daryti be Lietuvos. Deja, kiti politikai nėra tokie optimistiški.
„Tai yra pats blogiausias laikas rodyti savo nesutarimus viešai. Mes visai neseniai pridavėme bendrą investicinę užklausą dėl tinklų atsiejimo projekto“, – teigė T. Tataras.
Paieška archyve
