Lietuvoje balandį vidutinė elektros energijos kaina buvo 23,31 euro už megavatvalandę (MWh) – per mėnesį ji sumažėjo 3 proc. ir buvo žemiausia Baltijos šalyse. Palyginamuoju laikotarpiu Latvijoje kaina sumažėjo 2 proc. iki 23,52 EUR/MWh, Estijoje – 1 proc. iki 24,02 EUR/MWh.
Balandį kas valandą elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 1,24 EUR/MWh iki 109,11 EUR/MWh. Elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga pastebi, kad nors „Nord Pool“ prekybos zonoje vidutinė elektros energijos kaina buvo dar mažesnė, Baltijos šalyse jos kainą lėmė bendras gamybos sumažėjimas bei importas iš Kaliningrado bei Baltarusijos.
„Šiaurės šalyse elektrą daugiausiai gamina hidroelektrinės, todėl hidrologinė padėtis daro didelę įtaką regiono kainų tendencijoms. Balandį žemą elektros kainą nulėmė rekordiškai didelis vandens balanso lygis, dideli sniego ištekliai kalnuose ir gausūs krituliai, dėl kurių elektros energijos gamintojai buvo verčiami gaminti daugiau prieš numatomą potvynį. Dėl žemų kainų keletas Švedijos atominių elektrinių energijos blokų buvo uždaryti. Baltijos šalyse elektros energijos kainai įtakos turėjo padėtis „Nord Pool“ biržoje, bendras gamybos sumažėjimas 30 proc., taip pat mažesni energijos srautai tarpusavio jungtyse iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos“, – teigia M. Giga.
Visoje „Nord Pool“ prekybos zonoje vidutinė mėnesio elektros energijos kaina balandį, palyginus su kovo mėnesiu, nukrito vidutiniškai 42 proc. iki 5,26 EUR/MWh. Per pastaruosius 20 metų tai buvo žemiausia pastebėta vidutinė sistemos SPOT kaina per mėnesį, pranokusi ligšiolinį rekordą – 2000 m. liepą kaina sudarė 6,35 EUR/MWh.
Šiaurės šalyse vidutinė elektros energijos kaina balandį buvo 8,68 EUR/MW, todėl kainų skirtumas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių buvo vidutiniškai 15 EUR/MWh.
Elektros energijos paklausa Baltijos šalyse mažėjo 30 proc.
Dėl Covid-19 pandemijos apribojimų Europos šalyse praėjusį mėnesį elektros energijos paklausa sumažėjo 5–20 proc. Mažos paklausos sąlygomis valandinių elektros energijos kainų formavimuisi didelę įtaką turėjo dideli gamybiniai pajėgumai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Palyginti su 2019 metų balandžiu, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse susitraukė mažiau nei 6 proc. iki 2 068 GWh. Lietuvoje elektros energijos suvartojimas šiuo laikotarpiu smuko 9 proc. iki 875 GWh, Latvijoje – 4 proc. iki 553 GWh, Estijoje – 2 proc. iki 640 GWh.
„Balandį vandens srauto lygis Dauguvoje buvo 523 m3/s arba apie 3 kartus mažesnis už vidutinį ilgametį. Mažas vandens srautas smarkiai paveikė elektros energijos gamybos sumažėjimą „Latvenergo“ hidroelektrinėse, kuriose, palyginti su kovu, gamyba sumažėjo 56 proc. iki 209 GWh“, – teigia M. Giga.
Balandį bendra elektros energijos gamyba Baltijos šalyse sumažėjo 30 proc. iki 973 GWh, palyginti su kovu ir 2019 metų balandžio gamybos pajėgumais. Latvijoje elektros energijos gamyba sudarė 376 GWh ir buvo 44 proc. mažesnė nei kovą. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 7 proc. iki 335 GWh. Tuo tarpu Estijoje gamybos pajėgumai buvo mažiausi tarp Baltijos šalių – 262 GWh, taigi, lyginant su kovu, sumažėjo 26 proc.
Kovą bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 47 proc. visos suvartotos elektros energijos, Latvijoje gamybos ir vartojimo santykis buvo 68 proc., Estijoje – 41 proc., o Lietuvoje – 38 proc.
Paieška archyve
