Baltijos regiono finansų sektoriui jau kurį laiką sekasi sunkiai, o Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijoje veikiantys skandinaviški bankai yra įsivėlę į pinigų plovimo skandalus.
Nepaisant to, Lietuvos sostinė sugebėjo išvystyti savo vietinį finansų sektorių ir ekonomiką. Portalo „Financial Times“ išleistame raporte teigiama, kad po planuojamo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES Vilnius turėtų tapti didžiausiu legalių „fintech“ (finansinių technologijų) kompanijų centru bendrijoje.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Pasak portalo „Crowdfund insider“, „Brexit“ taip pat paskatino dar daugiau tradicinį finansinį sektorių norinčių sukrėsti įmonių persikelti į Lietuvą, šiai save reklamuojant kaip „vartus į Europą“ Kinijos ir Izraelio „fintech“ kompanijoms.
Tačiau šis bandymas plėsti „fintech“ verslą turi ir tam tikrų grėsmių Lietuvai. Pavyzdžiui, viena pagrindinių didžiųjų pinigų plovimo skandalų (kaip Ūkio bankas Lietuvoje, ABLV Latvijoje ar „Danske Bank“ Estijoje) priežasčių kilo būtent iš šių šalių geografinio artumo Rusijai ir motyvacijos būti tam tikru tiltu tarp Rytų ir ES. Taigi, vietoje naudos šis siekis tik destabilizavo finansinę ekosistemą regione.
Panašus susirūpinimas kyla ir dėl sparčiai besiplečiančių „fintech“ firmų, kurios labai greitai gali susivilioti lengvais Kinijos pinigais bei apsunkinti visą situaciją.
„Saugumo prasme „fintech“ yra ir iššūkis. Tai turėtų būti gan rimtai vertinama“, – teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Fintech“ įmonių Lietuvoje iškilimas siejamas su vietinių lietuvių nepasitenkinimu tradicinėmis skandinaviškomis finansinėmis institucijomis, kurios iki šiol dominuoja šalies finansinėje ekosistemoje.
Iškart po 2008 m. pasaulinės finansų krizės Lietuva suprato, kad Švedijos bankai regione nesuteikia pakankamai modernių finansinių paslaugų ir nebepateisina vietos vartotojų poreikių. Todėl, siekdama ištaisyti situaciją, Lietuvos valdžia nusprendė pasikviesti kuo daugiau „fintech“ startuolių.
„Tuo metu buvo visiškas inovacijų trūkumas. Taigi mes pasakėme „fintech‘ui“: „Prašau, ateikite čia ir suardykite mūsų vidinę rinką“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
M. Jurgilas pažymi, kad jo darbas yra stebėti ir skatinti finansines inovacijas, todėl jis puikiai žino ir supranta įvairias galimas grėsmes. Jam dirbant banke, institucija sukūrė reguliacinę erdvę – „smėlio dėžę“ siekiant paremti vietos „fintech“ firmas ir leisti joms išbandyti inovatyvias idėjas.
Lietuvos bankas iki šiol jau išdavė elektroninių pinigų įstaigų licencijas 64 skirtingoms „fintech“ įmonėms, o dar 40 paraiškų šiuo metu yra vertinamos. Nors šie skaičiai gerokai atsilieka nuo Jungtinės Karalystės, kuri turi daugiau nei 150 reguliuojamų „fintech“ firmų, mūsų šalis vis tiek lenkia kitas ES nares, nė vienai neturinčiai daugiau nei 20 išduotų licencijų.
Būtent pozityvi aplinka leido pritraukti dideles „fintech“ kompanijas kaip „Revolut“. Nors kai kuriems mūsų šalies politikams susirūpinimą kėlė įmonės įkūrėjų tautybė (rusai), jai vis tiek buvo išduota specializuoto banko licencija.
Tačiau Lietuvos bankas ramina dėl galimų grėsmių – šiuo metu jie turi apie 150 už kompanijų priežiūrą atsakingų darbuotojų, iš kurių du trečdaliai dirba su „fintech“ firmomis.
Paieška archyve
