Lietuvos banko ir Statistikos departamento duomenimis, šalies informacinių technologijų bei ryšių paslaugų eksportas per 2019 m. III ketvirčius sudarė 475,24 mln. eurų. Lyginant su 2018-aisiais, technologijų paslaugų eksportas didėjo daugiau nei 20 proc., o per pastaruosius 5 metus išaugo daugiau nei du su puse karto, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šį augimą lėmė ilgalaikis šalies IT bendrovių įdirbis užsienio rinkose, bendrovių stambėjimas bei investicijos į nuosavus technologijų produktus.
Pranešimo autorių nuotr.
„Sėkmingai eksportuoti nepavyks per naktį. Tai procesas, kurio rezultatai pasirodo po 3-5 metų. Kad „užsikabintum“, atliekama daug nuoseklaus darbo – nuo rinkodaros ir pardavimų kompetencijų ugdymo bei dalyvavimo parodose iki ilgalaikių ryšių mezgimo. Kai atsiranda klientų rekomendacijos, vardo žinomumas, patikimi partneriai, tampa gerokai lengviau“, – teigė technologijų bendrovės „Agmis“ vadovas Saulius Kaukėnas.
Vadovo teigimu, istoriškai, didelė dalis Lietuvos IT projektų tekdavo viešajam sektoriui. Senkant valstybiniams užsakymams, didžiosios bendrovės turėjo persiorientuoti į darbą užsienio rinkose.
Paslaugų eksportas sudaro apie 80 proc. „Agmio“ pardavimo pajamų. Pagrindinės bendrovės eksporto rinkos – JAV, Vokietija, Šveicarija bei Pietų Afrikos Respublika. Per 2019 prie šių šalių prisidėjo su partneriais iš Lenkijos bei Italijos įgyvendinti projektai. Dėl sėkmingo darbo užsienio šalyse per pastaruosius 3 metus bendrovės pajamos patrigubėjo.
Vadovo nuomone, per penkmetį Lietuvos IT sektorius išgyveno kokybinį šuolį. Pirmiausia, įmonės augo darbuotojų skaičiumi. Ne vienoje šalies bendrovių dirba 100 ir daugiau specialistų. Pasak S. Kaukėno, tik su dideliais darbuotojų pajėgumais bendrovės tampa patrauklios užsienio užsakovams.
„IT paslaugų paklausa auga, o patyrusių specialistų stoka – ne vien Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema. Todėl rinkoje laimi bendrovės, kurios išvystė gerus darbuotojų ugdymo procesus. Jei bendrovė investuoja į darbuotojų mokymus, dalyvavimą tarptautiniuose seminaruose, jauni darbuotojai komandose dirba su patyrusiais sistemų architektais ir projektų vadovais, yra „apšaudomi“ technologiškai paprastesniuose projektuose, jie netrunka pasiekti aukštą kompetenciją“, – teigė S. Kaukėnas.
Nors Lietuvos IT bendrovės vis dar turi tam tikrą kainos pranašumą prieš konkurentus Vakarų Europoje, tačiau žemos kainos segmentą sparčiai užima technologijų bendrovės iš Ukrainos, Portugalijos, Serbijos, Kosovo ir kitų Balkanų regiono valstybių.
„Džiugu, jog Lietuvos bendrovės drąsiai investuoja į nuosavų produktų kūrimą. Tereikia pažvelgti į šalies įmonių pristatymus tokiuose tarptautiniuose renginiuose kaip „Slush“ ar „Web Summit“, į kuriuos atsivežame pasaulinio lygio dirbtinio intelekto ar kitų pažangių sprendimų“, – teigė S. Kaukėnas.
„Agmio“ vystomas „EasyFlow“ kompiuterinės regos (angl. Computer Vision) sprendimas geba vaizdo medžiagą paversti apskaitomais duomenimis. Naudojant vaizdo stebėjimo kameras, sprendimas gali įvertinti ar darbuotojai statybų aikštelėje naudoja saugos priemones, stebėti prekių kiekį parduotuvių lentynose, atlikti gaminių kokybės kontrolę bei padėti gerinti kitus įmonių veiklos procesus.
Iš praėjusį lapkritį Portugalijoje vykusios „Web Summit“ konferencijos „Agmis“ grįžo su naujais užsakymais iš aviacijos, prekybos bei automobilių pramonės įmonių. S. Kaukėnas tikisi, jog šiemet duomenų inžinerijos sprendimai sudarys apie 13 % bendrovės pardavimų.
„Per paskutinius metus šios technologijos iš eksperimentinių taikymų pagaliau tapo praktiškos ir „įperkamos“ verslui. Šiandien šioje srityje didžiausias iššūkis – ne technologijos, bet verslo edukacija. Jei, tarkime, veidų atpažinimo sprendimas įėjimo kontrolei nieko nestebina, verslui dar reikia laiko įsitikinti, jog dirbtinis intelektas gali padėti užtikrinti darbų saugą ar padėti prekybos centrui sparčiau papildyti greitos apyvartos produktų lentynas“, – teigė S. Kaukėnas.
